„Mes dedame tašką“

Dažniausiai mus skaudina tie, kuriuos mylime labiausiai.

Lilės vaikystė nebuvo lengva: visų gerbiamoje mažo miestelio šeimoje dėl smurtaujančio tėvo virė tikras pragaras, todėl Bostonas tapo jos išsilaisvinimu. Tėvui mirus, nedidelį palikimą ji panaudoja savo svajonei įgyvendinti — atidaro netradicinę gėlių parduotuvę. Darbų sūkury į gyvenimą įsiveržia meilė neurochirurgui Railiui. Jis šiek tiek arogantiškas ir užsispyręs, bet kartu aistringas, nuoširdus ir pametęs dėl jos galvą.

Rodos, Lilė turi viską, apie ką svajojo. Tačiau netikėtomis aplinkybėmis į jos gyvenimą grįžta pirmoji meilė – Etlasas, apie kurį ji nieko negirdėjo daugelį metų. Paauglystėje jis vienintelis padėjo jai išgyventi sunkiausias akimirkas šeimoje. Jo grįžimas sujaukia Lilės mintis ir santykius su Railiu. Ar jų meilė pasiruošusi tokiam iššūkiui? Lilė priversta iš naujo apmąstyti savo gyvenimą ir kovoti už savo laimę, dėl kurios reikės priimti patį skaudžiausią sprendimą.

„Mes dedame tašką“ – tai jautrus pasakojimas apie meilę ir pasitikėjimą, apie smurtą šeimoje ir tėvų sprendimus, kurie gali nulemti vaikų gyvenimą.

„Ką praleidau, kol miegojai“

Dažnai manoma, kad santuoka išyra išblėsus meilei, juoką pakeitus pykčiui, o susižavėjimą – paniekai. Tačiau - ne visada. Kartais žmonės tiesiog pasikeičia ir nebegali būti kartu. Taip nutiko ir Kvin su Grehemu. „The New York Times“ bestselerių autorės Coleen Hoover romane „Ką praleidau, kol miegojai“ ir pasakojama judviejų byrančios santuokos ir išblėsusios meilės istorija.

Grehemas ir Kvin sutinka vienas kitą, atrodo, blogiausią kiekvieno iš jų gyvenimo dieną, tačiau abu negali ignoruoti lyg kibirkštis įsižiebusios abipusės simpatijos. Tada, kai pasaulis, atrodo, subyrės į šipulius, gimsta meilės viltis. Romantinį filmą primenanti jų pažinties pradžia per ilgus santuokos metus virsta nykia kasdienybe, be to nutinka keletas skaudžių įvykių.

Bėgant metams Kvin ir Grehemo laimė po truputį virsta iliuzija. Daugėja užgniaužtų skaudulių ir nutylėtų minčių, nuoširdžius pokalbius keičia tyla. Abu jaučiasi grimztantys į nykų rutinos liūną. Kvin ir Grehemas žino, kad reikia kokio nors sprendimo: jis arba taps jų išsigelbėjimu, arba žymės jųdviejų bendro kelio pabaigą.

„Ką praleidau, kol miegojai“ skiriasi nuo skaitytojų pamėgtų Colleen Hoover ankstesnių knygų, tačiau joje pasakojama istorija ir plėtojama santuokos tema – ne mažiau intriguojanti ir aktuali. „Dažniausiai rašydavau apie įsimylėjėlius, o romanai baigdavosi jiems prisiekus amžiną meilę, todėl buvo įdomu analizuoti, kaip žmonių ryšys plėtojasi ilgalaikiuose santykiuose“, – interviu yra sakiusi ji.

Autorę įkvėpė jos šeimos istorija, kai per sesers vedybas jųdviejų motina liepė nuotakai ir jaunikiui parašyti vienas kitam laišką, o perskaityti - per dešimtąsias vestuvių metines. Colleen Hoover tai tapo jaudinančiu romano atspirties tašku. Užsibrėžusi papasakoti apie du gyvenimo etapus, ji išsaugojo ir taip jos mėgiamą romantišką meilės istoriją ir aprašė santuoką bei jos iššūkius.

"Veritė“

„Taip jau nutinka, kai patiri patį didžiausią sielvartą. Ieškai tokių kaip tu... labiau nenusisekusių nei tu... ir naudojiesi jais, kad po tų siaubingų dalykų, kuriuos išgyvenai, pasijustum bent krislą geriau.“

Pastarieji keli mėnesiai jaunai rašytojai Luenai Ešli buvo nelengvi: ji neteko motinos, sąskaitoje liko vos keli doleriai, o ant nuomojamo buto durų jau kelinta diena prilipintas iškraustymo pranešimas. Tad, pasitaikius progai užsidirbti, mergina sutinka imtis neįprasto darbo: garsios trilerių rašytojos Veritės Kroford vyras pasamdo ją užbaigti itin sėkmingos knygų serijos, nes jo žmona po automobilio avarijos nebepajėgia rašyti pati.

Atvykusi į Krofordų namus, Luena imasi nagrinėti kalnus Veritės užrašų. Netikėtai tarp popierių šūsnies ji randa skaudžią ir iki menkiausių detalių atvirą garsiosios rašytojos autobiografiją nuo dienos, kai sutiko vyrą Džeremį, iki negrįžtamai visos šeimos gyvenimą pakeitusio įvykio – pirmosios dukters žūties.

Džeremiui apie rastą rankraštį Luena neprasitaria: be užuolankų išberti Veritės prisipažinimai gedinčiam tėvui taptų per dideliu smūgiu. Bet pamažu ji supranta, kad, vis daugiau laiko leisdama su Džeremiu, ima jam jausti šį tą smarkiau nei lengvas potraukis. Jei Džeremis perskaitytų bent kelis rankraščio puslapius, jei sužinotų bent vieną kraupią detalę apie Veritę, juk nebegalėtų žvelgti į žmoną tokiu ištikimu ir atsidavusiu žvilgsniu kaip iki šiol, tiesa?..