Adolfas Šapoka (1906–1961) – vienas žymiausių Lietuvos istorikų, palikęs lietuvių tautai reikšmingus mokslinius kūrinius. Vienas jų – iki šiol aktuali, A. Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“, pirmą kartą išleista 1936-aisiais.
Tai buvo didžiulio populiarumo sulaukusi, iki šiol nepralenkiama knyga, kurioje aiškiai ir glaustai pateikiama Lietuvos istorija nuo paleolito iki leidinio pasirodymo laikų.
Apie ją redagavusio mokslininko A. Šapokos profesionalumą byloja ir dažnai knygos aprašymuose sutinkama jo paties citata, teigianti, kad veikalas parengtas „be kaimynų simpatijų ir antipatijų“. Veikalo nepriklausymas nuo didžiųjų kaimynų valios suteikia jam aktualumo net šiomis dienomis. Pirkti „Lietuvos istoriją“ internetu dabar!
Dar vienas žymus A. Šapokos kūrinys yra kartu su kitais to meto istorijos korifėjais parengta itin išsami knyga „Vytautas Didysis“. Taip pat paminėtina žymi studija „Vilnius Lietuvos gyvenime“. Adolfo Šapokos akademinė kūryba ir kita literatūra vertinama iki šiol. Labiausiai vertinami kūrybos bruožai: išsamumas, loginis mąstymas, griežtas rėmimasis pirminiais šaltiniais ir tvarumas, leidžiantis sėkmingai kartoti kūrinių tiražus ir XXI a.
1938 metais A. Šapoka apgina daktaro disertaciją. Jam suteikiamas istorijos mokslų daktaro laipsnis. 1939 m. mokslininkas apgina habilitacinį darbą. Jam suteikiamas docento vardas. Sovietams okupavus Lietuvą, Adolfas Šapoka okupantų valdžios atleidžiamas iš darbo, šeimą tenka išlaikyti istoriko žmonai Adelei Stanionytei-Šapokienei, dirbusiai stomatologe. 1944 m. kartu su šeima pasitraukia į Vokietiją. 1948 m. emigruoja į Kanadą ir apsigyvena Monrealyje.
A. Šapoka, užsitarnavo Lietuvos istorikų ir šalies išeivijos bendruomenės pagarbą. Pirmojoje buvo talentingu ir gerbiamu akademiku; antrojoje tapo viena iš šviesiausių jos asmenybių, nepraradusia iniciatyvumo ir emigracijoje. Adolfo Šapokos biografija įkvepia ir nūdienos tautiečius, o jo akademinis palikimas vertinamas iki šiol.
