Edith Wharton

rugpjūčio 11 d., Saint-Brice-sous-Forêt, Prancūzija) – amerikiečių rašytoja, dizainerė, pirmoji moteris laimėjusi prestižinę Pulitzerio literatūros premiją (už romaną "Nekaltybės amžius").

Būsimoji rašytoja gimė prestižinėje to meto amerikiečių šeimoje – jos tėvas susikrovė turtus iš nekilnojamojo turto, kai kurios giminės šakos siekė aristokratiškąją Europą. Per JAV pilietinį karą šeima paliko Ameriką ir persikėlė į Europą. Čia gyvendama ir keliaudama mergaitė išmoko prancūzų, vokiečių ir italų kalbas. Grįžusi į JAV svajojo toliau mokytis, taip atmesdama to meto visuomenės moters elgesio normas. Deja, šeima jai turėjo kitų planų.

Dar ankstyvame amžiuje Edith Wharton susidomėjo kūryba – pirmiausia mergaitė kūrė eilėraščius, o būdama vienuolikos parašė pirmąjį romaną. Tokiai veiklai pasipriešino motina - sukritikuota mergina grįžo prie poezijos. Už pirmąjį vertimą iš vokiečių kalbos penkiolikmetė mergina uždirbo 50 dolerių honorarą, bet šeima neleido publikuoti jos pavardės – kūryba buvo laikoma nederamu užsiėmimu būsimai aukštuomenės damai. Ji ir toliau aktyviai kūrė bei publikavo savo darbus anonimiškai. Deja, dėl visuomenės ir artimųjų spaudimo galiausiai turėjo laikinai nutraukti savo mėgstamą veiklą.

Atėjo laikas, kai Edith Wharton privalėjo susirasti vyrą – tokia buvo visuotinai pripažinta to meto norma. Pirmosios sužadėtuvės su turtingo verslininko sūnumi buvo nesėkmingos. Vėliau, būdama 23 metų, rašytoja ištekėjo už Edwardo Whartono, pasiturinčio, keliones ir sportą dievinančio bankininko iš Bostono. Jų santuoką apkartino vyro depresija, kuri atsiliepė ir pačios Edith sveikatai. Viską dar pablogino nesibaigiantys vyro meilės romanai. Galiausiai Edith Wharton nusprendė palikti vyra, išvyko į Paryžių ir užmezgė romaną su Mortonu Fullertonu, „The Times“ žurnalistu. Su vyru išsiskyrė tik 1913 m.

Pirmojo pasaulinio karo metu dirbo žurnaliste. Už pagalbą pabėgėliams 1916 m. Prancūzijos vyriausybė apdovanojo Edith Wharton Garbės legiono ordinu.

Visą likusį gyvenimą rašytoja praleido Prancūzijoje. Į JAV grižo tik vieną kartą - 1923 metais čia jai buvo suteiktas Jeilio universiteto garbės daktarės vardas. Mirė 1937 m. rugpjūčio 11 d. Palaidota Versalio Cimetière des Gonards kapinėse. Rašytojos garbei Veneros planetoje jos vardu pavadintas krateris.

Nepaisant to, kad savo pirmąjį romaną išleido tik būdama keturiasdešimties, Edith Wharton laikoma labai produktyvia rašytoja. Jos plunksnai priklauso penkiolika romanų, septynios apysakos ir aštuoniasdešimt penki apsakymai. Be to, ji sukūrė poezijos rinkinių, knygų apie dizainą, keliones, taip pat darbų, skirtų literatūros bei visuomenės kritikai.

Edith Wharton buvo ypač kritiška savo atžvilgiu – tai lėmė jos komplikuoti santykiai su motina. Jaunystėje ji draudė jaunajai Edith skaityti romanus, kol ši ištekės. Vėliau motina griežtai kritikavo savo dukros kūrybą.

Edith Wharton priklausė aukštuomenei, tad jos romanuose atsispindi autentiškas XIX–XX a. sandūros amerikiečių „aristokratijos“ gyvenimo būdą, intrigos ir visuomenės papročiai. Pati Wharton buvo labai skeptiška jų atžvilgiu – tai atsispindi tiek jos kūryboje, tiek gyvenimo būde. Į lietuvių kalbą išversta autorės knyga „Nekaltybės amžius“ taip pat nagrinėja konfliktą tarp aukštuomenės normų nepaisančių aistrų ir visuomenės primetamų pareigų. Pagal romaną „Nekaltybės amžius“ režisierius Martin Scorsese sukūrė filmą, kuriame vaidina Daniel DayLewis, Michelle Pfeiffer, Winona Ryder.