Edith Wharton (1862 m. sausio 24 d., Niujorkas, JAV - 1937 m.
rugpjūčio 11 d., Saint-Brice-sous-Forêt, Prancūzija) –
amerikiečių rašytoja, dizainerė, pirmoji moteris laimėjusi
prestižinę Pulitzerio literatūros premiją (už romaną "Nekaltybės
amžius").
Būsimoji rašytoja gimė prestižinėje to
meto amerikiečių šeimoje – jos tėvas susikrovė turtus
iš nekilnojamojo turto, kai kurios giminės šakos siekė
aristokratiškąją Europą. Per JAV pilietinį karą šeima
paliko Ameriką ir persikėlė į Europą. Čia gyvendama ir keliaudama
mergaitė išmoko prancūzų, vokiečių ir italų kalbas. Grįžusi
į JAV svajojo toliau mokytis, taip atmesdama to meto visuomenės moters
elgesio normas. Deja, šeima jai turėjo kitų planų.
Dar
ankstyvame amžiuje Edith Wharton susidomėjo kūryba – pirmiausia
mergaitė kūrė eilėraščius, o būdama vienuolikos parašė
pirmąjį romaną. Tokiai veiklai pasipriešino motina - sukritikuota
mergina grįžo prie poezijos. Už pirmąjį vertimą iš vokiečių
kalbos penkiolikmetė mergina uždirbo 50 dolerių honorarą, bet
šeima neleido publikuoti jos pavardės – kūryba buvo laikoma
nederamu užsiėmimu būsimai aukštuomenės damai. Ji ir toliau
aktyviai kūrė bei publikavo savo darbus anonimiškai. Deja, dėl
visuomenės ir artimųjų spaudimo galiausiai turėjo laikinai nutraukti
savo mėgstamą veiklą.
Atėjo laikas, kai Edith Wharton
privalėjo susirasti vyrą – tokia buvo visuotinai pripažinta to
meto norma. Pirmosios sužadėtuvės su turtingo verslininko sūnumi buvo
nesėkmingos. Vėliau, būdama 23 metų, rašytoja ištekėjo
už Edwardo Whartono, pasiturinčio, keliones ir sportą dievinančio
bankininko iš Bostono. Jų santuoką apkartino vyro depresija, kuri
atsiliepė ir pačios Edith sveikatai. Viską dar pablogino nesibaigiantys
vyro meilės romanai. Galiausiai Edith Wharton nusprendė palikti vyra,
išvyko į Paryžių ir užmezgė romaną su Mortonu Fullertonu,
„The Times“ žurnalistu. Su vyru išsiskyrė tik 1913
m.
Pirmojo pasaulinio karo metu dirbo žurnaliste. Už pagalbą
pabėgėliams 1916 m. Prancūzijos vyriausybė apdovanojo Edith Wharton
Garbės legiono ordinu.
Visą likusį gyvenimą rašytoja
praleido Prancūzijoje. Į JAV grižo tik vieną kartą - 1923 metais čia
jai buvo suteiktas Jeilio universiteto garbės daktarės vardas. Mirė 1937
m. rugpjūčio 11 d. Palaidota Versalio Cimetière des
Gonards kapinėse. Rašytojos garbei Veneros planetoje jos vardu
pavadintas krateris.
Nepaisant to, kad savo pirmąjį romaną
išleido tik būdama keturiasdešimties, Edith Wharton laikoma
labai produktyvia rašytoja. Jos plunksnai priklauso penkiolika
romanų, septynios apysakos ir aštuoniasdešimt penki
apsakymai. Be to, ji sukūrė poezijos rinkinių, knygų apie dizainą,
keliones, taip pat darbų, skirtų literatūros bei visuomenės
kritikai.
Edith Wharton buvo ypač kritiška savo
atžvilgiu – tai lėmė jos komplikuoti santykiai su motina.
Jaunystėje ji draudė jaunajai Edith skaityti romanus, kol ši
ištekės. Vėliau motina griežtai kritikavo savo dukros
kūrybą.
Edith Wharton priklausė aukštuomenei, tad jos
romanuose atsispindi autentiškas XIX–XX a. sandūros
amerikiečių „aristokratijos“ gyvenimo būdą, intrigos ir
visuomenės papročiai. Pati Wharton buvo labai skeptiška jų
atžvilgiu – tai atsispindi tiek jos kūryboje, tiek gyvenimo būde.
Į lietuvių kalbą išversta autorės knyga „Nekaltybės
amžius“ taip pat nagrinėja konfliktą tarp aukštuomenės
normų nepaisančių aistrų ir visuomenės primetamų pareigų. Pagal
romaną „Nekaltybės amžius“ režisierius Martin Scorsese
sukūrė filmą, kuriame vaidina Daniel DayLewis, Michelle Pfeiffer, Winona
Ryder.