Eglė Gerulaitytė (g. 1985 m. sausio 25 d., Vilnius, Lietuva) – keliautoja, rašytoja, žurnalistė, skaitmeninio žurnalo „Women ADV Riders“ viena įkūrėjų ir redaktorė. Išleido dvi knygas apie savo keliones motociklu po Pietų ir Šiaurės Ameriką – „Bastūnės liudijimai“ ir „Amerika be dangoraižių. Bastūnės liudijimai 2“.
E. Gerulaitytė gimė ir augo Vilniuje, intelektualų šeimoje. Jos tėtis – muzikologas Viktoras Gerulaitis - jau vaikystėje dukrai skaitė Jules Verne knygas apie keliones ir atvertęs žemėlapius rodydavo egzotiškiausius pasaulio kraštus. Būdama 12-os metų Eglė pirmą kartą viena iškeliavo į Prahą.
Vilniaus universitete studijavo filosofiją, vėliau – tarptautinius santykius. Tiek vienas, tiek kitas studijas metė ir išvyko į Pietų Ameriką savanoriauti. Ten nusipirko motociklą (išsirinko pagal spalvą). Tuo metu ji nemokėjo važiuoti motociklu ir neturėjo teisės jį vairuoti, tačiau šiek tiek pasimokiusi ryžosi avantiūrai, o be to, ten, kur važiavo, atskiros teisės motociklui nebuvo reikalingos. Kelionė po Pietų Ameriką truko 18 mėnesių, Eglė įveikė 40 tūkstančių kilometrų.
Šiuo metu E. Gerulaitytė užsidirba rašydama straipsnius įvairiems Lietuvos ir užsienio leidiniams, tarp jų „BBC Travel“, „Adventure Motorcycle“, „Bust“, „ADV Pulse“ ir kiti JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos leidiniai. Eglė svajoja apie visišką kūrybos laisvę – norėtų gyventi iš knygų rašymo, bet nerašyti dėl pinigų, ko dabar dažnai tenka griebtis.
Ji ir toliau keliauja, tik dabar tai daro ne viena, o su savo gyvenimo ir kelionių draugu. Paul Stewart – pusiau britas, pusiau amerikietis, kurį Eglė sutiko 2016 metais Velse, motokeliautojų renginyje ir nuo tada jie keliauja drauge. Abu mėgsta vienatvę, todėl dažnai tiesiog nebendraudami važiuoja motociklais ir mėgaujasi kelionės pojūčiais. Jie dviese apkeliavo Europą, keliavo Šiaurės Ameriką. Eglė svajoja apkeliauti motociklu visą pasaulį.
Keliaudama Eglė išmoko ispanų kalbą, pažino begalę skirtingų kultūrų ir dirbo įvairiausiomis sąlygomis – straipsnius yra rašiusi net telefonu, gaudydama internetą Walmarte. Ji gana ilgai pergyveno, kad neišmano motociklų mechanikos, tačiau dabar bent jau minimalius dalykus sugeba susitvarkyti ir pati.
Dienoraščius Eglė rašydavo ir važiuodama, tačiau didžioji abiejų knygų dalis parašyta jau po kelionių. Ji teigia pajutusi, jog turi atiduoti pasauliui skolą.
