Viskam extra -5% nuolaida su kodu: PIGU (išskyrus vadovėlius ir pratybas)
Ernestas Hemingvėjus (angl. Ernest Miller Hemingway; 1899 m. liepos 21 d., Čikaga – 1961 m. liepos 2 d., Kuba) – amerikiečių rašytojas, „prarastosios kartos“ atstovas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1954).
Žymiausi kūriniai: „Senis ir
jūra“, „Atsisveikinimas su ginklais“, „Kam
skambina varpai“.
Ernestas Hemingvėjus gimė
Ilinojaus valstijoje Ouk Parke.
Tėvas buvo gydytojas, dažnai vykdavo į indėnų rezervatus ir kartu
pasiimdavo sūnų. Trečiojo gimtadienio proga Ernestas gavo dovanų
meškerę ir pirmą kartą išvyko su tėvu žvejoti. 8-erių
metų Hemingvėjus žinojo visų medžių, gėlių, paukščių,
gyvūnų ir žuvų pavadinimus. Tėvas tikėjosi, kad sūnus susidomės
gamtos mokslais ir seks jo pėdomis - taps gydytoju.
Motina buvo namų
šeimininkė ir augino vaikus, tačiau labai mėgo muziką, todėl
norėjo, kad muzikuotų ir jaunasis Hemingvėjus - ji vertė jį groti
violančele ir giedoti bažnyčios chore. Ji tikėjo, kad sūnus gabus
muzikai.
Pats Hemingvėjus mėgo skaityti ir klausytis senelio
(kurį vėliau daug kartu minėjo savo romanuose) pasakojimų. 12-mečiui
Ernestui senelis padovanojo šautuvą - nuo tada medžioklė tapo
didžiąją Hemingvėjaus aistra.
Jaunystėje Hemingvėjus buvo
labai stiprus ir sveikas berniukas, labai mėgo futbolą ir boksą.
Pirmuosius kūrinius išspaudino mokyklos žurnale. Baigęs
vidurinę mokyklą, pradėjo dirbti Kanzas Sičio laikraštyje
„Star”, kur rašė apie gaisrus, muštynes,
nusikaltėlius, vagystes. Dėl apžvalgų tematikos dažnai lankydavosi
kalėjime.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Hemingvėjus
tarnavo Raudonajame kryžiuje Italijoje. Dėl blogo regėjimo galėjo
būti tik vairuotoju.
Po karo grįžo į Ameriką ir
įsidarbino Mičigane žurnalistu. 1921 m. išvyko į Paryžių
kaip laikraščio „Toronto Star“ užsienio
korespondentas. Prancūzijoje pateko į Gertrūdos Stain ratą, kur
susipažino su E. Pound, Francis Scott Fitzgerald, S. Andersen ir kt.
Tuo metu pasirodė jo romanas „Fiesta“.
Per savo
literatūrinę karjerą Hemingvėjus kelis kartus išgyveno
kūrybinę krizę, nuo kurios gelbėdavosi keliaudamas. Vienos tokios
krizės metu jis išvyko į kelionę po Afriką.
Naujas
kūrybinis pakilimas susijęs su Ispanijos revoliucija, kuomet jis dirbo
karo korespondentu. Šiuo metu parašytas romanas „Kam
skambina varpai“.
Kūrybinė krizė vėl užklupo Antrojo
pasaulinio karo pabaigoje. Po karo 1949 m. Hemingvėjus persikėlė
gyventi į Kubą. Čia parašė istoriją „Senis ir
jūra“, kuri apdovanota Pulitzerio premija. 1954 metais,
rašytojas buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija.
Po karo, Hemingvėjus labai daug keliavo, daugiausia po Afriką.
1960 m. grįžo į Ameriką. Buvo aišku, kad Hemingvėjus
serga. Jį kankina persekiojimo manija ir depresija. Hemingvėjus buvo
paguldomas į psichiatrinę ligoninę, tačiau gydymas nepadėjo.
1961
m. liepos 2 d. savo namuose rašytojas nepalikęs jokio
atsisveikinimo laiško nusišovė savo mėgstamu
šautuvu.
Praėjus penkiasdešimčiai metų po
mirties FTB paviešino informaciją apie Ernestą Hemingvėjų:
jis tikrai buvo sekamas, jo namuose buvo įmontuotos pasiklausymo
„blakės“, jis pokalbių telefonu buvo klausomasi net
psichiatrijos ligoninėje.
Įdomūs faktai apie E.
Hemingvėjų: