Ina Pukelytė

Vėliau mokėsi Vilniaus kultūros mokykloje ir įgijo mėgėjų teatro režisieriaus diplomą. Porą metų Ina vadovavo Kauno mokytojų namų moksleivių skyriui, taip pat dirbo mokytoja „Rasos“ vidurinėje mokykloje bei vedė dramos būrelį.
Ina Pukelytė Vytauto Didžiojo universitete mokėsi anglų kalbos bei literatūros, o Sorbonos universitete (Prancūzijoje) baigė teatrologijos magistro studijas. 1999-2002 studijavo teatrologijos doktorantūra Leipcigo universitete, Vokietijoje. Čia apsigynė filosofijos mokslų daktaro diplomą.
Toliau Ina Pukelytė tęsė karjerą teatro valdymo srityje. Ji dirbo Kauno valstybinio dramos teatro rinkodaros vadove, o nuo 2003 – vadove.
2003-iais metais moteris redagavo kultūros leidinį „Kulka“, vėliau skaitė paskaitas Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete.
2008-2010 Ina Pukelytė dirbo Vytauto Didžiojo universitete ir ėjo prodekanės pareigas, nuo 2010 tapo meno fakulteto dekane.
2019-tais vadovavo Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejui.
2015–2019 metais buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė.

Ina Pukelytė yra atsidavusi teatrui moteris. Jau daugiau nei dvidešimt metų ji tiek Lietuvoje, tiek užsienyje publikuoja įvairius straipsnius kultūros bei teatro tema. Ji parašė ir pastatė keletą pjesių – „Meilė Paryžiuje“, „Brendžio trims“, „Vilko Kalėdos“ bei  „Shalom, Bellissima!“.
2000-tais metais Ina Pukelytė išleido debiutinę savo knygą  „Prancūziškas romanas“. Rašydama romaną autorė gyveno Vokietijoje ir studijavo doktorantūrą. Tai susiję su tuo, kad istorijoje autorė bandė nagrinėti emigracijos problemą bei pasakojo apie jauną merginą, kuri išvažiavo studijuoti į svetimą šalį ir susidūrė su nesvetingu pasauliu.
Po dvidešimties metų pasirodžiusi antroji grožinės literatūros knyga „Panelės iš Laisvės alėjos“ yra duoklė tarpukario Kaunui ir visai mūsų senelių kartai, kuri dėl karo žiaurumų ir represijų neturėjo galimybės papasakoti savo istorijų.
Be grožinės literatūros Ina Pukelytė dar yra parengusi mokslinę monografiją „Žydų teatras tarpukario Lietuvoje“.