Kazys Saja

Tekstams būdinga laisvamaniškumo, tautiškumo, humanizmo, kaimo, pagonybės, senolių išminties temų sklaida.


K. Saja gimė neturtingų tėvų ūkyje, Skėrių kaime, Pasvalio rajone. Tėvams anksti mirus persikėlė gyventi pas dėdienę į Kauną. Ten praleidęs tik metus, buvo išvežtas į Plungės rajone esantį Vaištarų kaimą.


1943 m. baigė Paukštakių pradžios mokyklą. 1949 m. įstojo į Klaipėdos Žemės ūkio technikumą, kurį baigė 1952 m. Norėdamas tapti architektu, Kazys buvo įstojęs į Kauno Politechnikos institutą, tačiau jo nebaigė, grįžo į Klaipėdą. Čia jis ketino mokytis Mokytojų institute, Lietuvių kalbos ir literatūros skyriuje, tačiau jį priėmė tik į Gamtos ir geografijos skyrių, kurį rašytojas baigė 1954 m. Tuo metu parašė savo pirmąją pjesę „Lažybos“, kuri 1954 m. buvo pastatyta Klaipėdos dramos teatre, o 1955 m. Pernu dramos teatre Estijoje.


K. Saja išvyko į Vilnių, kur nepateko į Vilniaus universitetą, tačiau įstojo į Pedagoginio universiteto filologijos studijas. Studijuodamas Vilniuje, parašė apsakymų knygelę „Klumpės” ir su ja atėjo į vaikų literatūrą. Tuo pat metu 1957 m. sulaukė ir dviejų savo premjerų: Akademinis dramos teatras pastatė komediją „Silva studentauja“, o Klaipėdos dramos teatras – „Septynias ožkenas“. 1958 m. rašytojas baigė studijas. Tuo metu jo pjesės buvo aktyviai statomos teatruose – „Pirmoji drama“, „Nerimas“, „Saulė ir stulpas“, „Jo ekselencija Vabalas“, „Gaidžio pentinai“.


Už savo kūrybą buvo apdovanotas šiomis premijomis: 1972 m. Respublikinė premija už apysaką vaikams „Ei, slėpkitės“. 1977 m. Žemaitės premija už apsakymų knygą „Po to, kai jie pavirto medžiais“. 1987 m. J. Grušo premija už dramą „Žemaičių piemuo“. 1989 m. K. Kubilinsko premija už apysaką „Gvidono apsiaustas“. 1989 m. M. Valančiaus premija už pjesę „Žemaičių piemuo“.