Viskam extra -5% nuolaida su kodu: PIGU (išskyrus vadovėlius ir pratybas)
Tomas Vaiseta (g. 1984 birželio 21 d., Vilnius)
– istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, rašytojas ir
redaktorius. Tarp jo kūrinių – ir grožinė kūryba, ir
moksliniai tekstai.
Tomas Vaiseta baigė žurnalistiką ir jau
buvo pelnęs žinomo žurnalisto vardą, kai suprato, kad ši veikla
siūlo pernelyg mažai iššūkių.
Tada jis nusprendė tęsti studijas Vilniaus universiteto Istorijos
fakultete, kur 2012 m. apgynė disertaciją apie vėlyvojo sovietmečio
visuomenę. Tai jam pelnė įžvalgaus ir inovatyvaus sovietmečio
tyrėjo vardą. Disertacijos pagrindu parašyta ir autoriaus
monografija „Nuobodulio visuomenė“.
Pagrindiniais
ir svarbiausiais savo mokytojais Tomas Vaiseta laiko dviejų leidinių,
kuriuose dirbo, redaktorius. Su Rimvydu Valatka jis susipažino
„Lietuvos ryto“ redakcijoje, kur ką tik studijas baigęs
jaunuolis itin jautė stiprų patyrusio žurnalisto palaikymą. Antrasis
Tomui Vaisetai svarbus žmogus – buvęs kultūros leidinio
„Naujasis Židinys – Aidai“ redaktorius Nerijus
Šepetys, kuris jam ir perleido šias pareigas bei vadovavo
rengiant disertaciją.
Dirbdamas kultūros žurnalo
redaktoriaus darbą Tomas Vaiseta teigia balansuojantis tarp autoritaro ir
demokrato, nes yra įsitikinęs, kad griežtas požiūris į tekstą
– labai svarbu. Skirtingai nei internetinėje žiniasklaidoje,
kurioje pradėjo savo karjerą, čia jis orientuojasi ne į
kiekybę ir teksto populiarumą, bet į turinį ir kokybę.
Tomas Vaiseta aktyviai dalyvavo 2018 m. kilusioje diskusijoje dėl
kultūros leidinių finansavimo. Jis neneigia, kad kultūra turi būti
tam tikra pramogos forma, tačiau aukštosios kultūros paskirtis
nėra linksminti. Nutrynus ribas tarp populiariosios ir aukštosios
kultūros, visuomenė visuomet pasirinks likti ant žemesnio laiptelio.
Tomas Vaiseta pasakoja, kad jo namuose visada buvo daug
knygų. Ir nors pats jų neskaitydavo, matydavo skaitančius tėvus ir
tai suformavo pagarbą skaitymui. Jis pasakoja, kad dar ir
šiandien jam patalpa be knygų kelia nerimą.
2014 m.
laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos rengiamą „Pirmosios
knygos“ konkursą ir išleido prozos knygą „Paukščių
miegas“. 2015 m. jam įteikta Kazimiero Barėno literatūros
premija. Po metų pasirodė antroji autoriaus knyga „Orfėjas,
kelionė pirmyn ir atgal“, o 2018 m. pabaigoje išleista
antroji mokslinė monografija „Vasarnamis“.
Joje bandoma pažvelgti į sovietinę psichiatrijos sistemą, sugriauti
stereotipus apie psichinėmis ligomis sergančius žmones. Autorius
pasitelkia platų šaltinių korpusą – gydytojų, pacientų
atsiminimus, skundus, ligoninės, įsikūrusios sostinėje, Vasaros g. 5,
dokumentus.