Alan Hunter

Laisvalaikiu klajodavo po apylinkes, keliaudavo upėmis, stebėdavo gamtą, o savo įspūdžius aprašydavo vietiniame laikraštyje. Kiek vėliau kūrė poeziją – dalis jo kūrinių buvo išleisti jam tarnaujant Britų oro pajėgose Antrojo pasaulinio karo metu.

Po karo, 1944 m., vedė Adelaide Cooper ir susilaukė dukters. Iš pradžių Alan Hunter dirbo antikvariniame knygyne, o 1950-aisiais atidarė savo knygyną. Dar po keleto metų jis ėmė rašyti ir sukūrė garsiausią savo personažą – inspektorių Džeimsą Džentlį. Nuo 1955 m. iki 1998 m. beveik kasmet pasirodydavo po vieną šios serijos knygą. Baigęs rašytojo karjerą, Alan Hunter apsigyveno Brundalyje, kur ir toliau domėjosi vietos ir gamtos istorija, buriavimu ir visada užsukdavo į vietinį barą išlenkti su bičiuliais bokalo alaus.

Sakoma, kad Alan Hunter labai mėgo belgų autorių Georges Simenoną - kai kas inspektorių Džentlį lygina su garsiuoju inspektoriumi Megrė. Abu literatūriniai personažai spręsdami bylas remiasi panašiais metodais, derina protą ir intuiciją, pažįsta žmogaus prigimtį. Kita vertus, Džentilis panašus ir į jį sukūrusį autorių – neieško žodžio kišenėje ir rūko pypkę.

Sakoma, kad prieš mirdamas Alan Hunter bičiuliui prisipažinęs, jog norėtų, kad Džentlis taptų televizijos serialo herojumi. Jo svajonei buvo lemta išsipildyti – vienas iš romanų atsidūrė televizijos prodiuserių rankose ir šie, šiek tiek pakeitę siužetą, vietą ir veikėjus, nusprendė kurti televizijos serialą.

Per savo kūrybinę karjerą Alan Hunter nesukūrė jokio kito personažo, nerašė kitų romanų - visos 46 jo knygos pasakoja apie inspektoriaus Džentlio tiriamas bylas. Šie romanai tapo detektyvo klasika, jie išversti į daugybę kalbų. Lietuvių kalba išleisti romanai „Džentlis kimba į darbą“ ir „Džentlis pajūryje“.