Judesių mokslas. Metodologija, mokymas, valdymas, raumenys, sveikatinimas, treniravimas, reabilitacija

Vadovėlyje "Judesių mokslas. Metodologija, mokymas, valdymas, raumenys, sveikatinimas, treniravimas, reabilitacija" perteikiama judesių mokslo klasika ir naujovės - griaučių raumenų struktūra ir funkcija, judesių valdymas poveikis žmogaus sveikatai, sporto treniruočių naujovės ir motorinės sistemos, kaip sudėtingosios dinaminės sistemos, tyrimo metodologija.


Vadovėlis "Judesių mokslas. Metodologija, mokymas, valdymas, raumenys, sveikatinimas, treniravimas, reabilitacija" skirtas Lietuvos aukštųjų mokyklų kūno kultūros ir sporto specialybių studentams, sporto šakų treneriams, kūno kultūros ir sveikatos mokytojams, šeimos gydytojams ir slaugytojams, kineziterapeutams, taikomosios kūno kultūros specialistams, sportininkams ir sportuojantiems.

Turinys

Turinys


Įvadas / 11


1. Griaučių raumenų struktūra ir funkcija

1.1. Griaučių raumenų struktūra

1.1.1. Nervo ir raumens sinapsė

1.1.2. Raumuo ir raumeninė skaidula

1.1.3. Sarkomerai

1.1.4. Mioflamentai

1.1.5. Raumeninės skaidulos citoskeletas

1.2. Raumens susitraukimo ir atsipalaidavimo mechanizmas

1.2.1. Raumens susitraukimo ir atsipalaidavimo etapai

1.3. Raumens mechanika

1.3.1. Raumenų susitraukimo tipai

1.3.2. Raumens jėgos ir ilgio priklausomybė

1.3.3. Raumens susitraukimo greičio ir jėgos priklausomybė

1.3.4. Raumens susitraukimo jėgos ir laiko priklausomybė

1.4. Nerviniai ir periferiniai raumenų jėgos reguliavimo mechanizmai

1.4.1. Motorinių vienetų struktūra ir funkcija

1.4.2. Motorinių vienetų įtraukimas į darbą

1.4.3. Motorinių vienetų impulsavimas

1.4.4. Motorinių vienetų sinchronizavimas

1.4.5. Motorinių vienetų įtraukimo į darbą ir impulsavimo derinimas

1.4.6. Raumenų įtraukimas į darbą

1.4.7. Raumenų elektrinis aktyvumas

1.4.8. Raumenų kompozicija

1.4.9. Už raumenų susitraukimą atsakingų struktūrų kiekis

1.4.10. Biomechaniniai veiksniai

1.4.11. Fundamentalios raumens susitraukimo charakteristikos

1.4.12. Ryšys tarp judesių realizavimo centrinių nervinių ir periferinių mechanizmų

1.5. Raumenų energetika

1.6. Bendrieji raumenų adaptacijos dėsningumai

1.7. Raumenų įsidirbimas

1.8. Raumenų potenciacija ir depresija

1.9. Motorinės sistemos nuovargis

1.9.1. Motorinės sistemos nuovargis: kas tai?

1.9.2. Nuovargio kilmės teorijos

1.9.3. Nuovargio specifiškumas

1.9.4. Keturi motorinės sistemos nuovargio tipai

1.10. Raumenų mechaninė ir metabolinė pažaida

1.11. Raumenų potenciacijos ir nuovargio sąveika

1.12. Griaučių raumenų adaptacija prie jėgos, greitumo ir ištvermės darbo

1.12.1. Kodėl raumuo hipertrofuojasi?

1.12.2. Raumens adaptacija prie greitumo fizinų krūvių

1.12.3. Raumens adaptacija prie ištvermės fIzinių krūvių

1.12.4. Kodėl raumuo atrofuojasi?

1.12.5. Ar galima transplantuoti palydovines ląsteles?

1.13. Aplinkos įtaka motorinei veiklai

1.14. Griaučių raumenų ligos

1.15. Lėtinio nuovargio sindromas

1.16. Endokrininė sistema ir griaučių raumenų adaptacija

1.17. Griaučių raumenų augimas, brendimas ir senėjimas

1.17.1. Griaučių raumenų augimas ir brendimas

1.17.2. Griaučių raumenų senėjimas


2. Judesių valdymas

2.1. Judesių valdymo bendrieji ypatumai

2.2. Judesių klasifkavimas

2.3. Pagrindinės judesių savybės

2.3.1. Dinamiškumas

2.3.2. Spontaniškumas

2.3.3. Stabilumas

2.3.4. Adaptyvumas, arba gebėjimas mokytis

2.4. Judesių valdymo dėsningumai

2.4.1. Galvos smegenys sukuria planą ir jį įgyvendina skirtingais raumenimis

2.4.2. Judesių laisvės ribojimas. Sinergijos

2.4.3. Lygiagretus skaičiavimas

2.4.4. Mažiausios sąveikos principas

2.4.5. Grįžtamasis ryšys

2.4.6. Susireguliavimas

2.4.7. Valdymo dinamiškumas

2.4.8. Judesių tikslo, motorinės sistemos būsenos ir aplinkos sąveika

2.4.9. Judesio atlikimą valdo atraktorius

2.4.10. Galvos smegenys motorinę programą sukuria ir sugriauna priklausomai nuo vidinio ar išorinio stimulo

2.4.11. Judesio atlikimo ir jo pajautimo prognozavimas

2.4.12. Preprogramavimas

2.4.13. Valdymo decentralizavimas

2.4.14. Hicko dėsnis

2.4.15. Motorinės žievės ta pati dalis gali aktyvinti skirtingus raumenis ar jų dalis

2.4.16. Judesių atlikimo veiksmingumas priklauso nuo motorinės žievės ląstelių bendros veiklos

2.4.17. Galva, valdydama judesį, ieško ekologinių partnerių

2.4.18. Judesių koordinavimas

2.4.19. Fittso dėsnis

2.4.20. Kiti judesių valdymo dėsningumai ir principai

2.4.21. Dešimt svarbiausių biomechanikos principų, nuo kurių priklauso judesių valdymas

2.5. Motorinės programos struktūra

2.6. Refleksai ir judesių valdymas

2.7. Pusiausvyros ir lokomocijų reguliavimo ypatumai

2.8. Signalo perdavimo struktūra iš galvos smegenų į nugaros smegenis

2.9. Galvos smegenų žievės funkcijos

2.10. Bendroji judesių valdymo schema

2.11. Vidiniai judesių valdymo modeliai

2.12. Schmidto judesių valdymo modelis

2.13. Integruotas judesių valdymo modelis

2.14. Centrinės nervų sistemos pažeidimai

2.14.1. Smegenėlių pažeidimas

2.14.2. Pusrutulių pamato mazgų (pamato ganglijų) pažeidimai

2.14.3. Nugaros smegenų pažeidimas

2.14.4. Išsėtinė sklerozė

2.14.5. Galvos smegenų insultas

2.14.6. Cerebrinis paralyžius

2.14.7. Alzheimerio (arba alcheimerio) liga

2.14.8. Apraksija

2.15. Daugiasąnarinių judesių valdymas

2.16. Judesių valdymo teorijos

2.16.1. Refeksinė teorija

2.16.2. Hierarchinė judesių valdymo teorija

2.16.3. Motorinės programos teorija

2.16.4. Tikslingoji judesių valdymo teorija

2.16.5. Informacinė judesių valdymo teorija

2.16.6. Sistemų teorija

2.16.7. Schemos teorija

2.16.8. Pusiausvyros taško hipotezė

2.16.9. Greičiui jautrus ir greičiui nejautrus judesių valdymo modelis

2.16.10. Dinaminių sistemų teorija

2.16.11. Ekologinė judesių valdymo teorija

2.16.12. Geriausias judesių valdymas: vidiniai modeliai ir grįžtamasis ryšys

2.16.13. Nevaldomos įvairovės hipotezė

2.17. Trijų fazių raumens EMG aktyvumas atliekant tikslius judesius

2.18. Centrinės nervų sistemos tyrimas


3. Judesių mokymas ir atgavimas

3.1. Bendrieji judesių mokymo ypatumai

3.2. Judesių mokymosi fazės

3.3. Kaip įgyjame motorinių įgūdžių?

3.4. Procedūrinis ir deklaratyvusis judesių išmokimas (procedūrinė ir deklaratyvioji atmintis)

3.5. Judesių atlikimo ir išmokimo skirtumai

3.6. Judesių mokymosi strategijos

3.7. Motorinių įgūdžių susidarymo pagrindinės teorijos

3.7.1. Refeksinė uždarųjų sistemų teorija

3.7.2. Fittso teorija

3.7.3. Informacinė judesių mokymo teorija

3.7.4. Schemos teorija

3.7.5. Dinaminė, ekologinė, teorija

3.7.6. Vidinių modelių teorija

3.7.7. Penkiolika išskirtinių šiuolaikinių teorijų bruožų

3.8. Motorinių įgūdžių mokymo metodai

3.9. Pasirengimas mokytis

3.10. Judesių mokymo ir lavinimo ypatumai

3.11. Judesių mokymo vyksmo ir rezultato vertinimo ypatumai

3.12. Judesių atgavimo (reabilitavimo) bendrieji ypatumai

3.13. Judesių atgavimas po galvos smegenų insulto

3.13.1. Pažeidimo įtaka judesių valdymui

3.13.2. Dvi pagrindinės reabilitavimo po insulto strategijos

3.13.3. Judesių atgavimo programų parametrai

3.13.4. Šiuolaikinis mokslo žodis – robotų taikymas

3.13.5. Viena iš sėkmingiausių judesių atgavimo metodikų – judesių ribojimo metodika

3.13.6. Pusiausvyros stabilumo atgavimas

3.13.7. Naujausi mokslo laimėjimai: funkcinis nervų ir raumenų stimuliavimas, neuroprotezai, pažeistų nervinių ląstelių atauginimas

3.14. Judesių mokymas ir motorikos ontogenezės ypatumai


4. Fizinių ypatybių ugdymas

4.1. Raumenų jėgos lavinimo bendrieji principai

4.2. Hipertrofinės raumenų jėgos lavinimas

4.3. Nervinės raumenų jėgos lavinimas

4.4. Jėgos lavinimas dinamiškoje aplinkoje

4.5. Jėgos ištvermės lavinimas

4.6. Moksleivių raumenų jėgos lavinimas

4.7. Senyvo amžiaus žmonių jėgos lavinimo ypatumai

4.8. Kitos raumenų jėgos lavinimo metodikos

4.9. Greitumo lavinimas

4.10. Greitumo jėgos lavinimas

4.11. Jėgos ir greitumo lavinimo problemos

4.12. Šoklumo lavinimas

4.13. Lankstumo lavinimo ypatumai

4.14. Vikrumo lavinimas

4.15. Aerobinės ištvermės lavinimas

4.16. Fizinių krūvių valdymo filosofijos

4.17. Fizinių krūvių planavimo pagrindai

4.18. Mikro-, mezo- ir makrociklo krūvių planavimas

4.19. Nuo ko priklauso galutinis fizinų ypatybių išugdymo rezultatas?

4.20. Vyrų ir moterų fizinų ypatybių ugdymo ypatumai


5. Fizinis aktyvumas ir sveikata

5.1. Sveikatos samprata

5.2. Judėjimo aktyvumo poveikis žmogaus sveikatai

5.3. Sveikatos stiprinimo fiziniu aktyvumu ypatumai

5.4. Antsvorio mažinimo ypatumai

5.5. Moksleivių fzinio ir sveikatos ugdymo tikslai

5.6. Bendruomenės sveikatos ugdymo principai

5.7. Streso mažinimo ypatumai

5.8. Fizinio aktyvumo plėtros strategijos sėkmingo įgyvendinimo principai


6. Atnaujinta sporto treniruotės abėcėlė

6.1. Sporto treniruotės valdymo sunkumai

6.2. Kiek sportininkų rengimo taisyklių?

6.2.1. Krūvių specifiškumas

6.2.2. Treniravimosi dėsnis

6.2.3. Organizmo adaptacijos apatinė riba, slenkstis ir viršutinė riba

6.2.4. Persitreniravimo taisyklė

6.2.5. Krūvių algebros taisyklės: suma, atimtis, daugyba, dalyba

6.2.6. Akomodacijos taisyklė

6.2.7. Treniruotės poveikio vėlavimo taisyklė

6.2.8. Treniruotės poveikio kokybinio virsmo taisyklė

6.2.9. Deadaptacijos taisyklė

6.2.10. Adaptacijos veiksmingumas

6.2.11. Spontaniškumo, refleksyvumo ir holizmo taisyklės

6.2.12. Individualizavimas

6.2.13. Adaptacijos vyksmų cikliškumas ir nuoseklumas

6.3. Dešimt klausimų, kuriuos dažniausiai kelia sporto specialistai

6.4. Didžiausios treniruotės krūvių planavimo klaidos

6.5. Kaip nesužlugdyti greitųjų raumeninių skaidulų?

6.6. Fizinio, techninio ir taktinio rengimo derinimo problemos

6.7. Dešimt rekomendacijų, kaip reikia derinti fizinį, techninį ir taktinį rengimą

6.8. Varžybų veiklos modeliavimas per pratybas

6.9. Sportininkų didžiausio darbingumo siekimo filosofija

6.10. Sportininkų organizmo atsigavimo po fizinų krūvių ypatumai

6.11. Labai trumpai apie sportininkų mitybą

6.12. Trys išvados dėl vaikų sporto treniruotės


7. Sportininkų perspektyvumo įvertinimas,remiantis raumenų kompozicija

7.1. Griaučių raumenų kompozicijos reikšmė sportiniams rezultatams

7.2. Ar kinta raumenų kompozicija?

7.3. Raumenų kompozicijos įvertinimo netiesioginiai būdai

7.4. Raumenų kompozicijos įvertinimas pagal susitraukimo galingumo rodiklius

7.5. Raumenų kompozicijos įvertinimas pagal nuovargio spartą

7.6. Treniruotės vyksmo valdymas remiantis raumenų kompozicijos rodikliais


8. Motorinės sistemos, kaip sudėtingosios dinaminės sistemos, tyrimo metodologija

8.1. Sudėtingoji (kompleksinė) dinaminė sistema: kas tai?

8.2. Naujoji – dinaminių sistemų – tyrimo paradigma

8.3. Sporto mokslas – sudėtingųjų sistemų mokslas

8.4. Mokslinė problema: kas tai?

8.5. Kodėl negalima tiksliai prognozuoti motorinės sistemos elgsenos?

8.6. Judesių tikslumo, varijavimo, reakcijos greičio ir koordinacijos tyrimas

8.7. Netiesinės dinamikos ir chaoso teorijos pritaikymas tiriant judesių dinamiką ir kinematiką

8.8. Mokslinių publikacijų tarptautinė sklaida

8.9. Penkiasdešimt karščiausių judesių mokslo problemų


Papildoma literatūra

1. Griaučių raumenų struktūra ir funkcija

2. Judesių valdymas

3. Judesių mokymas ir atgavimas


Sutrumpinimai

Pagrindinės sąvokos