Christophe André

Nuo tada Christophe nuosekliai ėjo savo profesiniu keliu.

1980-tais metais Christophe André apgynė medicinos daktaro disertaciją, o 1982-ais metais įgijo ir psichiatrijos daktaro laipsnį. Studijų metais psichiatras mėgo žaisti regbį, bet po vedybų persikėlė į Paryžių, o regbio sportą iškeitė į rašymo malonumą.
1992–2018 metais Christophe dirbo Paryžiaus Šventos Onos ir Universitetinėje ligoninėse, psichinės sveikatos ir terapijos skyriuose. Jis specializuojasi nerimo ir depresinių sutrikimų gydyme, ypač atkryčio prevencijos srityje. Christophe André yra vienas iš elgesio ir kognityvinės terapijos lyderių Prancūzijoje ir vienas iš pirmųjų pristatė meditacijos naudojimą psichoterapijoje.
Nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos Christophe André ėmė intensyviai domėtis meditacija, pradėjo pats ją praktikuoti ir rado būdą, kaip paversti ją veiksmingu pacientų priežiūros įrankiu.

Psichoterapeutas dėsto paskaitas Paryžiaus Nanterre universitete, taip pat konsultuoja įvairias įmones bei jų vadovus. Nuo 2016-tų metų nuolat rašo straipsnius į „France Inter“.
Už savo medicininius tyrimus Christophe André  buvo apdovanotas medicinos fondo „Jean Bernard Prize“ prizu. Jis skiriamas asmenims iš mokslo pasaulio, kurie įnešė ženklų indėlį į visuomenės sveikatos sritį.

Autorius yra publikavęs kelias dešimtis mokslinių straipsnių, taip pat jis parašė apie trisdešimt psichologinių knygų, kurių dauguma tapo bestseleriais tiek Prancūzijoje, tiek už jos ribų. Į lietuvių kalbą išverstos – „Netobuli, laisvi ir laimingi“, „Tik nepamiršk būti laimingas“, „Ramybė“ bei „Vidinis gyvenimas“.

Christophe André rašo kasdien dienoraštį, kuriame fiksuoja svarbiausias savo gyvenimo akimirkas bei kylančias mintis. Christophe kiekvieną rytą medituoja bent dvidešimt minučių, taip pat meditacijai kelias minutes skiria ir dienos metu. Jis teigia, kad pajutęs, jog sunku susidoroti su gyvenimo sunkumais – meldžiasi. Autorius yra vedęs ir turi tris dukras, kurias laiko tobuliausiu savo kūriniu.