Olga Tokarczuk

Domėjosi Carlo Jungo darbais – vėliau tai padarė nemenką įtaką rašytojos kūrybai. Po studijų dirbo kaip psichoterapeutė Wałbrzycho mieste. Šiuo metu gyvena Wrocławe. Olga Tokarczuk yra Lenkijos Žaliųjų partijos narė.

1993 metais išleido pirmą romaną „Podróż ludzi Księgi“ (Knygos žmonių kelionė). Knyga pelnė Lenkijos leidėjų draugijos premiją. 1995 metais pasirodė antra Olgos Tokarczuk knyga „E.E.“, pasakojanti mergaitės, netikėtai įgavusios ir lygiai taip pat greitai praradusios parapsichines jėgas, istoriją. Didžiulio populiarumo Lenkijoje ir tarptautinėje aplinkoje sulaukė 1996-ais išleistas romanas „Prawiek i inne czasy“ (Prawiekas ir kiti laikai). Knygoje veiksmas vyksta mitiniame Lenkijos kaime Prawieke su ekscentriškais gyventojais, sukūrusiais europietišką mikrokosmą, kurį saugo (ir apie tai pasakoja skaitytojams) keturi archangelai.

Šiuo metu svarbiausia rašytojos karjeros knyga yra romanas „Bėgūnai“. Olga Tokarczuk jį rašė trejus metus, užrašus darydama daugiausiai kelionėse. „Bėgūnai“, išleisti 2007 metais, yra knyga-kaleidoskopas, sudaryta iš trumpų miniatiūrų, nedidelių novelių, apysakų, ese ir kelionių apybraižų. Tai pasakojimas apie šių dienų klajoklius - apie mus. Apie vidinį nerimą, kuris verčia žmogų palikti savo namus ir keliauti ieškant kažin kokio tikslo, o tuo tikslu dažnai tampa pati kelionė.

Už „Bėgūnus“ 2018 metais Olgos Tokarczuk, pirmoji iš Lenkijos rašytojų, buvo apdovanota prestižine „Man Booker International Prize“. 2019 metais rašytoja tapo 2018-ų metų Nobelio premijos už literatūrą laureate, pelnydama Lenkijai penktą premiją.

Olga Tokarczuk už savo kairiąsias pažiūras, ekoatyvizmą bei kovą už lyčių lygybę savo tėvynėje dažnai užsipuolama, kartais net ir agresyviai. Konservatyvioji Lenkijos dauguma ją kritikuoja dėl nepakankamo, jų nuomone, lojalumo dabartinei šalies valdžiai, demonstratyvų abejingumą religijai ir atvirai skeptišką požiūrį į bandymus pozicionuoti šiuolaikinę Lenkiją kaip įvairioms mažumoms tolerantišką valstybę.