NAUJIENA! -30% nuolaida visai BIOK kosmetikai! Naršykite čia >>
Stebiuosi, kad ši knyga dar nėra uždrausta "europietiškoje Lietuvoje"
Šioje knygoje "Anapus pagonybės ir šiandienos" apžvelgiamos ne vien tradicinės kalendorinės šventės, pateikiama kiekvieno mėnesio senolių meteorologija, bet ir svarbiausi šeimos įvykiai - vestuvės, krikštynos, laidotuvės.
Kai kurios šventės papildomos įdomiais pasakojimais, aprašymais, grožinių kūrinių ištraukomis apie švenčių tradicijas, papročius, paimtais iš įvairių publikuotų šaltinių, tikint, kad tai skaitytojui leis geriau pažinti savo tautos papročius ir nesuklupti atsidūrus ties švenčių slenksčiu.
ĮVADAS
Ir archajiškasis mūsų senolių, ir nūdienos kalendorius kiekvieną kartą stovint prie švenčių slenksčio verčia mus iš naujo permąstyti jų prasmę, šventimo tradicijas, ieškoti atsakymų j kai kurių pagoniškųjų papročių apeigų reliktus.
Mes, lietuviai, turime turtingą ir giliai įsišaknijusią mumyse praeitį. Sakoma, kad nuo praeities niekur nepabėgsi, neištrinsi jos iš savo gyvenimo. Tai tiesa, tačiau laikui bėgant pati praeitis nuo mūsų tolsta ir kartu dideliu dulkių sluoksniu padengia achajiškuosius mūsų tautos papročius, tradicijas, kurios ilgainiui interpretuojamos, suprantamos ir pritaikomos gyvenime savaip.
Vargu ar dar rastume šiandien žmonių, kurie laikosi ir kai kurių senolių vadinamųjų meteorologinių patarimų, paiso tokių spėjimų apie orus, palankumą atlikti kai kuriuos ūkio darbus ir tvirtai tuo tiki. Kitados tai buvo labai gyvybinga tradicija, nes žmonės ūkio darbus derindavo su mėnulio fazėmis.
Antai bulves į kaupus pildavę tik dylant mėnuliui, kad žiurkės jų negraužtų; rudenį vaismedžius sodindavę esant jaunam mėnuliui, mat vaisių derlius būsiąs gausesnis; šeimininkės kopūstus raugdavusios tik esant senam mėnuliui, nes kopūstai būsią gardesnį.
Įvairiais spėjimais, tikėjimais ir, žinoma, apeigomis pasižymi senosios tradicinės kalendorinės šventės. Jas galėtume skirstyti į didžiąsias, metines, ir mažąsias šventes. Dauguma jų švenčiamos pastoviomis dienomis, tačiau kai kurių švenčių datos kiekvienais metais skiriasi.
Vienos tokių - Velykų ciklo šventės. Didžiausiomis šventėmis tradiciniame žemdirbių kalendoriuje laikomos Kūčios, Kalėdos, Jurginės, Velykos, Sekminės, Kupolės, Žolinė ir Vėlinės. Kitados per šias šventes būdavo atliekamos aukos seniesiems dievams. Tačiau ilgainiui senuosius dievus ir deives pakeitė krikščionių šventieji, tad nenuostabu, kad archajiniai ir krikščioniškieji tikėjimai gerokai sumišo.
IŠTRAUKA
SENOLIŲ IŠMINTIS
Mokyk Jonelį, o ne Joną.
Vaikas seka tėvo taką.
Verčiau jaunai martauti, nei senai mergauti.
Žmona laiko tris namų sąsparas, o vyras - tik vieną.
Už tėvo galvos vaikui nė plaukas nenukrinta.
Turi mergą - lauk ir piršlių.
Tėvo daržas mokina, brolio - piktina.
Tėvas vaiką muša mylėdamas, o svetimi - nekęsdami.
Tėvas miršta - stogai nuplyšta, motina miršta - vaikai išskysta.
Svetimo žodis aštresnis už motinos rykštę.
Savo vaikų ir vanagas gailisi.
Nors ir apuokas, bet mano vaikas.
Ir pelėda savo vaikus giria.
Tik gegutė nesirūpina savo vaikais.
Lepinamam vaikui ragai dygsta.
Pamotės duona karti.
Našlaičių ašaros ir akmenį praskelia.
Namų barniai ir kregždę iš namų lizdo išvaro.
Motinos žodis dangų pramuša.
Motinos ranka švelni.
Motinos mušimas - kaip sviestu tepimas.
Kokie tėvai, tokie ir vaikai.
Kokia marti, kad nebūtų karti.
Geriausia marti blogos dukters neatstoja.
Girtuoklio vaikai nuogi.
Blogas vyras - ne našlystė.
Atėjo vyras kaip vilkas, jei su žmona - kaip šilkas.
Anytai neįtiksi, nors ir angelu būsi.
Geras tėvas apsieina be rykštės.
Gyvenimas be žmonos - lyg daržas be tvoros.
Ir geriausios tetos ranka kieta.
Kieno vaikai, to ir vargai.
Koks šeimoj, toks ir viešumoj.
Kurti namai be šunų, akli namai be vaikų.
Mešką vedęs, meška ir džiaukis.
Negirk dienos be vakaro, marčios - be metų.
Nesigailėsi anksti kėlęs, jaunas vedęs.
Žentas už velnią artimesnis.
Varu vedęs nepasidžiaugsi.
Teiginiai
"Geriausia marti blogos dukters neatstoja." , "Pamotės duona karti." ar "Svetimo žodis aštresnis už motinos rykštę." verčia susimastyti, ar tikrai tai yra išmintis
Stebiuosi, kad ši knyga dar nėra uždrausta "europietiškoje Lietuvoje"
Puiki, paprasta ir aiški knyga, tokią turėtų turėt kiekvieni namai. Ir vaikams paskaityt gerai. Tai mūsų tradicijos, iš kurių mes visi kilę.
Tiek informacijos, kad žurnalams (kuriuos visi mielai skaitom) užtektų keliems metams.
Parašykite atsiliepimą apie "Anapus pagonybės ir šiandienos"
Tik registruoti vartotojai gali rašyti apžvalgas. Kviečiame, prisijungti arba užsiregistruoti
Žanras: Knygos apie etnografiją
Audinga Petrikaitė pristato įdomią ir tikrai naudingą knygą "Anapus pagonybės ir šiandienos", kurią įsigyti internetu greita ir paprasta. Vos keli mygtuko spustelėjimai, operatyvus pristatymas ir, greičiausiai, jau kitą dieną galėsite mėgautis motyvuojančiu kūriniu.
Šiuolaikiniame pasaulyje knygas pirkti itin lengva. Online knygyne pirkėjų visada laukia išsami ledinio informacijos santrauka, kurioje pateikiame knygos "Anapus pagonybės ir šiandienos" aprašymą, nurodome autorių, kūrinio vertėją, puslapių skaičių ar literatūrinį žanrą. Viena ko negalime – atskleisti visų turinio detalių ar perskaityti knygos "Anapus pagonybės ir šiandienos" už jus. Tačiau visada pasiūlysime geras knygų kainas, karštas leidyklų akcijas ir nuolaidas, kurių dėka naudingus kūrinius įsigysite pigiau.
Perskaitėte knygą "Anapus pagonybės ir šiandienos"? Kviečiame interneto knygyne palikti savo nuomonę, Audinga Petrikaitė tikrai to vertas. Skaitytojų atsiliepimai, kuriuos rasite šalia daugelio knygų aprašymų, padeda rinktis ir apsispręsti kitiems pirkėjams.
