Uždaryti

NEMOKAMAS PRISTATYMAS į Omniva ir LP Express terminalus Lietuvoje
Mados psichologija

-54%

Mados psichologija

(0 įvertinimai/ų)
Pristatymo trukmė: 1 darbo diena
NEMOKAMAS PRISTATYMAS į Omniva ir LP Express terminalus Lietuvoje
Leidėjas: Sofoklis
Išleidimo metai: 2014
Formatas: 22x27, kieti viršeliai
Puslapių skaičius: 152
ISBN ar kodas: 9786094441332
Pirkite dabar!
Internetu: 11,99 €
Knygyne*: 25,59 €
Sutaupote: 13,60 € (54%)
Turime sandėlyje
Vilniuje atsiimk po 15 min!

Anotacija

Dr. Eugenijus Skerstonas gimė 1958 m. Telšiuose. Augo Kaune, o nuo 1965 m. gyvena Vilniuje. Studijavo ekonomiką Vilniaus universitete, 1990 m. apgynė disertaciją – jam suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis. Dirbo įvairiose institucijose ir įstaigose, Europos Komisijoje Liuksemburge. Kalba keliomis užsienio kalbomis.
Šiuo metu – K.Simonavičiaus universiteto docentas, Všį „Mados Akademija“ dėstytojas, viešųjų paskaitų lektorius. E. Skerstonas – trijų išsamių leidinių apie būstų interjerus autorius, radijo ir televizijos laidų, periodinių leidinių pašnekovas, populiarių straipsnių autorius.

Leidinys "Mados psichologija" - ketvirtas, jame aptariama reta tema – individo ir mados santykis, išryškinamas jo psichologinis portretas, tipas, elgesio modeliai. Tekstas papildytas Augio Narmonto sukurtomis nuotraukomis. Leidinio tema turėtų sudominti platų skaitytojų ratą, visus mėgėjiškai ir profesionaliai besidominčius mada, psichologija ir modernia edukologija.

„Viena vertus, mada padeda saviraiškai, savivertės jausmui, grožio pajautimui ir skatina asmenybę tobulėti, prisidėti prie visuomenės harmonizavimo. Kita vertus, netinkamai panaudota mada skatina neharmoningumą, destruktyvumą ir prisideda prie to, kad visuomeninis individo statusas vertinamas per materialumo prizmę, priklausomai nuo jo vartojamų paslaugų ar prekės ženklų. Todėl knygoje neatsitiktinai duodami vertingi patarimai, kaip netapti mados „vergu“.
Tai pirmas tokio pobūdžio leidinys lietuvių kalba, jame išsamiai ir suprantamai pateikiama mados esmė ir jos ryšys su žmogaus psichiniais procesais. Autorius mados sampratoje susieja ir materialiuosius, ir dvasinius dalykus bei taikliai parodo, kad mada gali būti kaip „ginklas“, o jos naudojimo pobūdis priklauso nuo vartotojo intensijų“.

Prof. dr. Danielius Serapinas, Mykolo Romerio universitetas

„Gausiai iliustruota ,,Mados psichologija“ – geras pagalbininkas visiems, siekiantiems savęs pažinimo, nes žmogus yra vientisas ir jo santykis su Mada, besireiškiantis per išvaizdą ir savęs pateikimą, lygiai taip pat atspindi jo individualumą ir charakterį, kaip ir elgesys ar vertybinės nuostatos“.
Psichologė psichoterapeutė Lina Vėželienė, Individualiosios psichologijos institutas

TURINYS

TURINYS

Apie madą ir madas / 7
Mados ir jų mistiškoji galia / 16
Individo savimonė ir tapatybė / 48
Savivoka: Aš kaip visi, bet visai - ne aš / 64
Savikūra be savikritikos / 72
Iliuzijų ir tikrovės sankryžoje / 84
Individo psichologija / 96
Madingo individo elgesio modeliavimas / 128
Pamąstymai apie seksualumą / 136
Keturi klausimai skaitytojui / 139
Retro albumas / 143

IŠTRAUKA

APIE MADĄ IR MADAS
 
Sudėliojęs tekstus ir nuotraukas į visumą, kurią drįsčiau įvardyti kaip įvairių madų, ypač aprangos, gerbėjams skirtą leidinį, šį leidinį pats norėčiau priskirti populiariosios psichologijos sričiai supratau, kad tarti savo žodį apie Madą, juo labiau gilintis į jai neabejingo individo psichologiją, butų buvę daug lengviau, jeigu mano vardas iš ankstesnių laikų skaitytojams butų žinomas kaip išpažintį atliekančio išgarsėjusio kokios nors mados kūrėjo, o ne kuklios albumų serijos "Privatus Vilnius" autoriaus.
Kasdieniame gyvenime apie Madą kalbame nesigilindami į šio plačiai vartojamo žodžio reikšmę — vienokios ar kitokios mados poveikį jaučia jeigu ne visi, tai daugelis, nors esama nuomonių, kad Mada daro poveikį visiems, net ir tiems, kurie ja visiškai nesidomi. Bėgimas nuo mados, kaip ir nuo tikrovės, jos vengimas dar vadinamas eskapizmu. Regis, mes visi susiję su Mada, net ir tie, kurie ją neigia: juk vis viena nuolat tenka domėtis tuo, ką ketiname neigti. Mados neigėjai ją vadina greitai į šipulius subyrančia tuštybe, malonumų tema, kuri esą dėl to branginama. Pasak jų, mados sekėjų — šiuolaikinių hedonistų — mąstymo kultūra ribota, nes malonumų apmąstymams skiriama kur kas daugiau dėmesio nei moralinėms ir dorovinėms vertybėms. Jų nuomone, vaikydamiesi madų neprisidedame prie asmenybės dvasinio ir dorovinio turtinimo.
Dažniausiai Mada tapatinama su apranga (rečiau — su išvaizda), tai yra suprantama tik kaip jos atitikmuo, sinonimas. Taip siaurai Mados suprasti nederėtų, nes jos apraiškų gausu daugelyje vartojimo, kūrybos ir gyvensenos sričių. Mados formavosi visuomenių elito sluoksniuose ir atskirais laikotarpiais savaime įgydavo charakteringų bruožų, kuriuos galėtume sąlyginai pavadinti standartais. Jos, kaip žmogaus elgesio forma, susikuria netikėčiausiose visuomenės gyvenimo terpėse (beje, net įkalinimo įstaigose!) ir daro poveikį pačioms įvairiausioms sritims pradedant kalba, rašyba, vardais, pseudonimais, tai yra bendravimu su aplinka, ir baigiant ilgu objektų sąrašu, į kurį patenka namai, automobiliai, motoroleriai, motociklai, dviračiai, jachtos, lėktuvai (dizainas ir interjerai), išmanieji mobilieji telefonai, kompiuteriai, o kur dar neįvardijamos madingos laisvalaikio (sakysim, kolekcionavimas), poilsio formos ir begalės madingų vietų — prekybos centrai, klubai, viešbučiai, barai ir restoranai, taip pat gėrimai ir mitybos (dietų) mados; XVIII a. Europoje buvo madinga prancūzų kalba. Mada — ne tik turintis gausybę variantų, formatų reiškinys, bet ir ypatinga socializacijos forma, kurios apraiškos jos gerbėjams padeda integruotis į visuomenę, jos grupes, realizuoti psichologinius irvartotojiškus poreikius. Paplitusi nuomonė, kad Mada— vienas ilgiausiai gyvuojančių, didelės svarbos visuomenės fenomenų. Jeigu dėsnis — pastovus, būtinas ryšys tarp reiškinių, ar tikrai Mada nepavaldi dėsniams? Ar ne dėsningumas, kad visuomenėje vis atsiranda kokia nors nauja Mada (pastarųjų metų pavyzdžiu galėtų būti metroseksualų ir hipsterių atsiradimas, taip pat vadinamasis skaitmeninis narcisizmas — fotografavimasis pavieniui ar grupėmis ir nuotraukų sklaida internete). Madai išties budingi, tiesa, ne gamtos, o žmonių sukurti dėsniai — taisyklės, žaidimo taisyklės. Nors Mada keičiasi, taisyklės — ne. Sakoma, kad tikrovėje Mados nėra, ją esą kuria menininkai kovodami su gyvenimo nuoboduliu. Mados paklusta savo vidiniams dėsniams. Apie estetines madas kalbama kaip apie meninės kūrybos išraišką, meno kurinius... Gyvuojanti nuomonė, kad Mada sukuria žmones, o ne žmonės Madą, tebekelia dvejones ir ginčus. Nors tebeieškoma atsakymo, ar Mada visuomenės fenomenas, ar Žmogaus kūrinys, vis labiau įsivyrauja požiūris, kad laikas pradėti Madą kurti visų gerovei. Mada — vienas iš gyvensenos kultūros reiškinių, dirbtinai bandomų sieti arba jau siejamų su individo verte. Iš esmės — tai visuotinis, tačiau, paradoksalu — ne uniforminis, elgesys. Jam budingi logikos, filosofijos, psichologijos ir netgi tam tikros ideologijos (pavyzdžiui, politika, ekomada arba judėjimas, vadinamas "slovo-fashion" — priešingybė vis greičiau kintančiai madai "fast-fashion") požymiai. Prie šio klausimo dar grįšime toliau. Beje, šiuolaikinės Mados logika tarytum paprasta — greita ir visiška kaita, vykstanti pagal laipsniško papildomumo dėsnį. Kitaip tariant, tai, kas sena, kuo greičiau keičiama nauju. Tokia, manoma, Mados gyvavimo esmė, tačiau pasigirsta visiškai priešingų teiginių: esą madingi standartai senųjų ir esamų nekeičia. Teigiama, kad Mada tiesiog taikoma prie jos nematerialiųjų ir materialiųjų produktų vartotojų poreikių ir gyvuoja kartu su daugeliu kitų, visiškai nepanašių ar net priešingų formų, tad vartotojui kyla pasirinkimo galvosūkis: kokia iš esamų mados tendencijų reikėtų sekti? Tenka pripažinti, kad individo gebėjimas ir finansinės galimybės neaprėpiamoje Mados rinkoje pasirinkti siūlomas prekes ir paslaugas tebelemia visuomenės išvadas apie jį kaip asmenį ir jo statusą, bet visiškai pamirštama, kad tos išvados gali buti visiškai klaidingos. Pripažįstama, kad įgimtas vartotojų elegantiškumas ir išsilavinimas padeda įgyvendinti kūrėjų talentą, išradingumą, suteikti Madai meniškumo požymių. Taigi painu, bet reikėtų skirti elgesio ir estetines madas. Kad ir kokia butų tikroji logika (o gal apskritai jos nėra?), Mados filosofijos šūkį butų galima suformuluoti trimis žodžiais — nekasdieniškumas, neįprastumas, išskirtinumas, — grindžiamais požiūriu, kad visuomenės gyvenimas nuolat keičiasi: kas nors išnyksta ir kas nors atsiranda. Įdomu, kad pati filosofija, kaip viena sąmonės formų, taip pat pavaldi Madai.
Parašykite atsiliepimą apie prekę!



Būtina įvertinti prekę


Iš viso prekių: 0
Kaina:
Krepšelis

Taip pat siūlome
Deivė be diademos. Pokalbiai su portretais
Eugenijus Skerstonas
Internetu:
33,49 €
Knygyne*:
37,99 €
Elegantiški namai. Domicilium elegans
Eugenijus Skerstonas
Internetu:
24,49 €
Knygyne*:
30,89 €
Privatus Vilnius. Namų puošyba
Eugenijus Skerstonas
Internetu:
41,49 €
Knygyne*:
45,35 €
Vyras ir veidrodis. Psichologinė dvikova
Eugenijus Skerstonas
Internetu:
31,99 €
Knygyne*:
34,99 €
Šiuolaikiniai mados stilistai
Luanne McLean
Internetu:
2,49 €
Knygyne*:
11,99 €
Prabangių prekių ženklai
Caroline Cox
Internetu:
31,49 €
Knygyne*:
44,29 €