Alfonsas Eidintas (g. 1952 m. sausio 4 d. Vaiguvoje, Kelmės rajonas) – Lietuvos istorikas, rašytojas, diplomatas, VU profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
1969 m. baigė Vaiguvos vidurinę mokyklą, 1973 m. Vilniaus pedagoginį institutą.
1973–1986 m.Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Istorijos-pedagogikos fakulteto Visuotinės istorijos katedros asistentas, vyr. dėstytojas, docentas, katedros vedėjas.
1986–1993 m. Lietuvos Mokslų akademijos Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Respublikos istorijos skyriaus vedėjas, direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui.
1993-2013 m. Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV (nereziduojantis ambasadorius Meksikai ir Kanadai), Izraelio Valstybėje (nereziduojantis ambasadorius Kipre, Etiopijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje), Norvegijos Karalystėje, Graikijoje, Albanijoje, Kipre.
Parašė apie 50 straipsnių ir daugiau nei 20 knygų lietuvių emigracijos, XX amžiaus Lietuvos istorijos klausimais, Lietuvos prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus biografijas. Tyrinėjo holokaustą Lietuvoje, Izraelio valstybės atsiradimą, šiuolaikinę diplomatiją.
Parašė istorinių romanų trilogiją: „Ieškok Maskvos sfinkso“ (2006), „Erelio sparnų dvelksmas“ (2008) ir „Aukštai šaltos žvaigždės“ (2009).
2003 m. apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro Kryžiumi.
Vedęs, žmona Birutė, mokytoja. Dukros Aistė ir Monika Albina, sūnus Donatas.
