Didier Decoin

Croix koledže pradėjo dirbti laikraščio „France Soir“ žurnalistu, o vėliau bendradarbiavo su tokiais leidiniais kaip „Le Figaro“, „Les Nouvelles littéraires“ ir kitais. Didier Decoin domisi navigacija ir jūreivyste, todėl ilgą laiką rašydavo apžvalgas žurnalui „Neptune Moteur“.


Dar dirbdamas žiniasklaidoje jis ėmė rašyti ir grožinius tekstus. Iš viso rašytojas sukūrė per dvidešimt romanų, o 1977 m. pasirodęs jo kūrinys „John l’Enfer“ laimėjo vieną iš svarbiausių šalies literatūros apdovanojimų – Gouncourt premiją, kasmet teikiamą už originaliausią tų metų prozos darbą. Jos laimėtojui šiandien įteikiamas simbolinis 10 € apdovanojimas.


Visus, kurie nori užsiimti kūryba, rašytojas perspėja nemesti kitų darbų. Anot jo, niekas nežino, kiek teks rašyti, kas bus rašoma ir kaip žmonės priims rezultatą. „Kai jaunas rašytojas kalbasi su manimi, visada paklausiu jo, kuo dirbąs. Privalu turėti antrą darbą, amatą, kuris pelno duoną“, – pasakoja Didier Decoin.


Pačiam autoriui grožinė literatūros kūrimas taip pat nėra pagrindinis užsiėmimas – jis ištikimai laikosi savo principų. Didier Decoin rašo scenarijus kino ir televizijos industrijai. Decoin dirbo su žymiausiais Prancūzijos režisieriais, o jo kūriniai buvo įvertinti  Kanų kino festivalyje. Didžiausią dėmesį jis skiria televizijai – rašo originalius scenarijus ir adaptacijas. Jis teigia, kad tai jam užtikrina laisvę ir nepriklausomybę nuo leidėjų.


„Mano rašymo krikštatėvis Jean Cayrol mėgdavo man sakyti, kad laiką rašymui reikia pavogti, nes kai būsi pensininkas ir turėsi visą pasaulio laiką, o prieš akis tik tuščią vaizdą į jūrą, sukursi, geriausiu atveju, tik literatūrinį pusfabrikatį. Jei nori rašyti, turi kentėti. Jei gali tam skirti tik valandą per dieną, puiku – sukursi šedevrą“, – pasakoja rašytojas.


1995 m. jis buvo priimtas į vadinamąją Goncourt’o akademiją, kurią sudaro dešimt geriausių šalies rašytojų. Ji atsakinga už šio rašytojo vardo premijos įteikimą. Nuo 2007 m. Didier Decoin eina šios draugijos generalinio sekretoriaus pareigas. Rašytojas gyvena Normandijoje, yra vedęs ir turi tris vaikus. Vienas iš jo sūnų, Julien Decoin, taip pat pasirinko rašytojo kelią.