Haruki Murakami (1949 m. sausio 12 d., Kiotas,
Japonija) – japonų rašytojas ir vertėjas., Franco Kafkos,
Hanso Christiano Anderseno, Franko O'Connoro ir kitų premijų
laureatas.
Gimė 1949 metais Kiote, vienoje iš senųjų
šalies sostinių, japonų filologijos dėstytojų šeimoje.
Haruki Murakami senelis - budistų šventikas.
1950 metais rašytojo šeima persikėlė į
Ašiją, miestą Hyogo prefektūroje. Haruki Murakami studijavo
dramą Vasedos universitete Tokijuje, kur sutiko savo žmoną Joko. 1971
metais jiedu susituokė, pora kartu gyvena iki šiol, vaikų neturi.
Prieš baigdamas studijas Kokubundžyje atidarė klubą (džiazo
barą) „Peter Cat“ (1974–1981). be to, kad Haruki
Murakami mėgsta ne tik kates ir džiazą, jis dar garsėja ir kaip
kolekcininkas - jo namuose apie 40 000 džiazo plokštelių.
Kartą, žiūrėdamas vienas beisbolo varžybas jis nusprendė, kad
nori ir gali parašyti knygą, todėl vakarais likdavo savo klube ir
ranka rašydavo „virtuvinius“ romanus. 1979 metais
pasirodė pirmoji knyga „Išgirsk vėjo dainą“ (Gunzo
apdovanojimas už geriausią pirmąjį romaną), o 1980 m. - „1973-iųjų kiniškas
biliardas“. 1981 m. Murakami pardavė klubą ir tapo
profesionaliu rašytoju. 1982 m. pasirodė „Avies
medžioklė“ (noma literatūros premija), 1985 m. -
„Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“
(Tanizaki literatūrinė premija).
1986 m. Murakami su žmona
išvyko į Italiją, o vėliau į Graikiją, keliavo po Egėjo jūros
salas. 1987 metais buvo išleistas vienas garsiausių Murakami
romanų „Norvegų giria“. Rašytojas persikėlė
gyventi į Londoną. 1988 m. Londone Murakami baigė rašyti
romaną „Dansu dansu dansu“.
1991 m. Murakami
persikėlė į JAV ir įsidarbino Prinstono universitete, Naujajame
Džersyje. Tuo metu Japonijoje buvo išleistas 8 tomų rinkinys,
kuriame surinkta visa 1979–1989 metų rašytojo kūryba. 1992
m. Prinstono universitete jam suteiktas docento laipsnis.
Panašiu metu Japonijoje buvo išleistas dar vienas romanas -
„Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“.
Išvykęs iš gimtosios šalies ir laisvai kalbantis
angliškai rašytojas pirmąkart į savo šalį ėmė
žvelgti europiečio akimis.
1993 m. liepos mėn.
šeima persikėlė gyventi į Kaliforniją, Murakami skaitė
paskaitas William Howard Taft universitete. Lankėsi Kinijoje ir
Mongolijoje. 1994 m. Tokijuje buvo išleisti pirmieji du
„Prisukamo paukščio kronikų“ tomai, o 1995 m. -
trečiasis. Už šį kūrinį gavo Yomiuri premiją, kuri skiriama
už geriausią rašytojo romaną.
Tuo metu Japonijoje įvyko dvi tragedijos: žemės drebėjimas
Kobėje ir pražūtinga apokaliptinio kulto „Aum
Shinrikyo“ zarino dujų ataka Tokijo metropolitene. Murakami
grįžo į Japoniją ir apsigyveno Tokijuje. Jis surengė daugybę
susitikimų ir interviu su „zarino atakos“ aukomis. 1997
metais išleido dviejų dalių dokumentinį filmą
„Underground“ apie zarino ataką Tokijo metro.
1999 metais išėjo romanas „Mylimoji Sputnik“,
2000 m. - apsakymų rinkinys „Visi Dievo vaikai šoka“.
2001 m. rašytojas persikėlė gyventi į namą prie jūros Oiso
mieste, kur gyvena iki šiol.
2009 metų gegužės
mėnesį Japonijoje pasirodė „1Q84“. Po trijų metų buvo
paskelbta, kad balandžio 12 d. 0:00 val. Japonijoje bus pradėtas
pardavinėti naujas Haruki Murakami romanas „Bespalvis Cukuru
Tadzakis ir jo klajonių metai“. Dar nesibaigus dienai visas knygos
tiražas buvo išpirktas.. Paskutinis į lietuvių kalbą
išverstas romanas - „Komandoro nužudymas“. 2023
metais Japonijoje išleista paskutinė autoriaus knyga
„The City and Its Uncertain Walls“, kurios vertimo laukia visi
Murakami gerbėjai Lietuvoje. Norintiems pradėti pažintį su
šiuo unikaliu rašytoju, bet bijantiems didelės apimties
kūrinių, siūlome prieš metus Lietuvoje išleistą apsakymų
rinkinį „Pirmojo asmens
vienaskaita“.
Haruki Murakami knygų siužetas visada
intriguojantis, net jei jokio ypatingo veiksmo ir nevyksta. Herojų
tarpusavio pokalbiai ir diskusijos išsivysto į įdomius
pamąstymus. H. Murakami stilių kritikai apibūdina tokiais
žodžiais: okultinis detektyvas, psichodelinis trileris, (anti)utopija,
anarchoreliginė fantastika ir panašiais (gan makabriškais)
terminais. Jo grožiniai ir negrožiniai kūriniai pelnė kritikų
pripažinimą, o jis pats laikomas svarbia asmenybe šiandieninėje
postmodernistinėje literatūroje.
Murakami iš anglų į
japonų išvertė nemažai Franciso Scotto Fitzgeraldo, Trumano
Capote'o, Johno Irvingo, Jerome'o Salingerio ir kitų XX amžiaus pabaigos
amerikiečių prozininkų kūrinių, taip pat Chriso Van Allsburgo ir
Ursulos le Guin pasakų.