Tūkstančiai knygų IKI 5€ RINKITĖS ČIA >>>
Ingmar Bergman (1918 liepos 14 d. – 2007 liepos
30 d.) – švedų režisierius, scenarijų autorius,
prodiuseris, rašytojas.
Ingmar Bergman visuotinai
laikomas vienu žymiausių ir įtakingiausių visų laikų kino kūrėjų,
šlovę pelnęs tokiais filmais kaip „Septintasis
antspaudas“, „Žemuogių pievelė“,
„Komunija“ ir kt.
Jis pasižymėjo įvairiapusišku kameros darbu ir
fragmentišku pasakojimo stiliumi, prisidedančiais prie niūraus
žmogaus vienatvės, pažeidžiamumo ir kančios vaizdavimo.
Ingmar Bergman buvo liuteronų pastoriaus sūnus ir dažnai minėdavo,
kad jo vaikystės aplinka buvo svarbi jo idėjoms ir susiformavusiai
pasaulėžiūrai. Didelę įtaką jo kūrybai vaikystėje padarė ir
religinis menas, ypač primityvūs, bet vaizdingi Biblijos istorijų
atvaizdai kaimiškose Švedijos bažnyčiose, kurie berniuką
sužavėjo ir paskatino susidomėti vizualiniu idėjų, ypač blogio
idėjos, kurią įkūnija velnias, pateikimu.
Bergman mokėsi
Stokholmo universitete, kur studijavo meną, istoriją ir literatūrą.
Čia jis pirmą kartą aistringai įsitraukė į teatro veiklą, pradėjo
rašyti ir vaidinti pjesėse bei režisuoti studentų spektaklius.
Savarankiška jo kaip režisieriaus karjera prasidėjo savivaldybės
teatre.
Dauguma pirmųjų Bergman parašytų scenarijų
arba režisuotų filmų buvo jei ne tiesiogiai autobiografiniai, tai bent
jau labai susiję su problemomis, su kuriomis jis pats tuo metu susidūrė:
jaunimo vaidmuo besikeičiančioje visuomenėje, nesėkminga jaunuolių
meilė ir karinė tarnyba.
1951-ais metais režisieriaus karjera
beveik nutrūko dėl didelės ekonominės krizės Švedijoje. Tačiau
1952-ais metais jis sugrįžo su filmu „Moterys laukia“, po
kurio kitais metais pasirodė „Vasara su Monika“.
Minėti filmai žymėjo jo brandžios kūrybos pradžią. Šiame
etape jo kūryboje atsirado nauji bruožai. Bergmanas, dabar jau vedęs,
vis grįždavo prie santuokos temos. Į ją žvelgdamas iš įvairių
pusių, jis nagrinėjo, kaip du žmonės prisitaiko gyventi kartu, kokie
yra jų ištikimybės ar neištikimybės motyvai, kaip jie
reaguoja į vaikų atėjimą į pasaulį.
1955-ais metais
režisierius sulaukė didelės tarptautinės sėkmės. Norintiems geriau
pažinti šios asmenybės kūrybą, rekomenduojame įsigyti knygų,
į kurias sudėti geriausi scenarijai virtę vertinga proza. Tai knygos
„Žemuogių pievelė. Sekmadienio vaikas. Rudens sonata“ bei
„Vilko valanda. Riksmai ir kuždesiai. Komunija. Tarytum
veidrody“.
