NAUJIENA! -30% nuolaida visai BIOK kosmetikai! Naršykite čia >>
Reikia nors lašą , nors pusę lašo, turėti tos kietasprandės, Trimitų herbo, Žemaitijos sūnaus giminės kraujo, (kad ir perpilto operacijos metu) būti Žemaitijos ir Lietuvos laukų, bei klonių patriotu, gerbti jų istoriją ir šiandieninių „kalbininkų“ nesudarkytą, nepridergtą naujadarų ir svetimybių, kalbą, kuri anot Zigmo J. komentaro“...itin turtingos bei vaizdingos kalbos knyga...“, kuri parašytą „...senovine rašaline plunksna skrebinant popieriaus lakštus...“ ir anot autoriaus V. L. Palūkščio eilėraščio „Kapinės“- nevaizduoti savęs, kūliais besiritančios „žinomų žmonių“ girnapusės , nuo kalno per bulvienojus, kad suprastum knygos turinio esmę, anot to paties eilėraščio, šiandien daug jau padugnių elitu apsiskelbė ir meilė Tėvynei, gimtam kraštui, gimtinei, savam sodžiui, pievoms ir kloniams , laukams ir senolių kapinaitėms, aptvertoms žiogrių tvora, liko anapus sąžinės . Kur kas didesnis vertės matas anot V.L. Palūkštis „ Gal suktinę žolės, malonėkit, dar nuo vakar už laisvę miegojau“ „Peizažas prie marių.“
Perskaičiau šitą knygą ir dar kartą perskaičiau , tik jau analizuodamas kiekvieną pastraipą ir taip panorau grįžti į pirmą puslapį , prisėsti prie tų dviejų senolių ir paklausti jų vėlių:
- Tai kas gi „...nutiko, kad nė septynioms kartoms nepraėjus jų galingoji Tėvynė- kadais nuo jūros iki jūros nusidriekusi Lietuva – staiga taip sumenko!...“? ir dvelktelėjęs kažkoks vėjo šuoras, gal nuo Lukšto ežero, gal nuo Drobūkščių Palūkstės pievų, lyg senolių vėlių šnabždesys pakuždėjo, „Ji nemirė, kadaise buvo „nuo jūros iki jūros „ ir niekas neturi teisės jos laidoti, nei padugnės, nei elitas, nei „...kekšės liktarnos žaliojo kurso šlaunim tatuiruotom...“, ji apskarus, apdraskyta, vakarų ir rytų vėjų nugairinta, kaip ta, Tautos vėliava su Vyčiu prie „naujo lietuvio“ namo , ant stiebo iškelta, bet pamiršta.
XVI-ojo amžiaus Lietuva. Kruvini karo debesys tvenkiasi virš Tėvynės... Amžinas priešas Maskvėnas graso, kėsinasi į visa, kas šventa... Ar lemta gyventi meilei, užgimusiai karo liepsnose?
1576-ieji. Rytų Europą krečia Livonijos karas. Dvi galybės – Lietuva ir Maskva – čia jau antrą dešimtmetį grumiasi žūtbūtiniuose mūšiuose.
Siaučiant visa naikinančiam karui ir tvyrant sumaiščiai, į Lenkijos ir Lietuvos valdovų sostą įžengia Steponas Batoras. Įtvirtinęs savo valdžią, jis pagaliau sutelkia galingą kariuomenę ir 1579-aisiais pradeda vieną iš pačių didžiausių savo karo žygių – apgula Maskvos caro Ivano Žiauriojo užgrobtą Polocką. Šių dramatiškų įvykių sūkuryje netikėtai susikerta Žemaitijos bajoro Jono Lauryno ir vengrų pirklio dukters Anikos keliai – staiga įsiplieskusi jaunuolių meilė veikiai pakeis daugybės žmonių likimus…
Deginančios aistros ir žūtbūtiniai mūšiai, auksas ir nuodai, intrigos ir netikėti siužeto vingiai – tai tikrais įvykiais ir istoriografine medžiaga paremtas pasakojimas apie XVI amžiaus Lietuvą.
„Po karaliaus Stepono vėliavomis“ - tai knyga apie karą ir meilę.
P. Vincui Antanui: ta vėliava su Vyčiu nėra "tautos vėliava", tai didžiųjų kunigaikščių ir jų valdytos LDK vėliava. Tautinė (tžk Tautos vėliava) yra trispalvė: geltona-žalia-raudona. (Analogiškai: prancūzų tautinė vėliava yra trispalvė, o istorinė monarchinė Prancūzijos vėliava buvo lata su trimis auksiniais lelijų žiedais). Ir dar: nereikėtų stebėtis ar perdėtai gailėtis, kad Lietuva, palyginus su LDK, sumenko,. Toks likimas dažnai ištinka imperijas ar į jas pretenduojančias: Italija "sumenko" palyginus su Romos imperija, Portugalija - su tais laikais, kai turėjo teritorijas Pietų Amerikoje ir Afrikoje, Ispanija - irgi, Didžioji Britanija šiandien net iš tolo nebeprimena tos, kurioje "niekada nenusileidžia saulė" ir t.t., ir pan. Geriau būti mažesniais, bet laisvais, turtingais ir nepajungusiais kitų.
Reikia nors lašą , nors pusę lašo, turėti tos kietasprandės, Trimitų herbo, Žemaitijos sūnaus giminės kraujo, (kad ir perpilto operacijos metu) būti Žemaitijos ir Lietuvos laukų, bei klonių patriotu, gerbti jų istoriją ir šiandieninių „kalbininkų“ nesudarkytą, nepridergtą naujadarų ir svetimybių, kalbą, kuri anot Zigmo J. komentaro“...itin turtingos bei vaizdingos kalbos knyga...“, kuri parašytą „...senovine rašaline plunksna skrebinant popieriaus lakštus...“ ir anot autoriaus V. L. Palūkščio eilėraščio „Kapinės“- nevaizduoti savęs, kūliais besiritančios „žinomų žmonių“ girnapusės , nuo kalno per bulvienojus, kad suprastum knygos turinio esmę, anot to paties eilėraščio, šiandien daug jau padugnių elitu apsiskelbė ir meilė Tėvynei, gimtam kraštui, gimtinei, savam sodžiui, pievoms ir kloniams , laukams ir senolių kapinaitėms, aptvertoms žiogrių tvora, liko anapus sąžinės . Kur kas didesnis vertės matas anot V.L. Palūkštis „ Gal suktinę žolės, malonėkit, dar nuo vakar už laisvę miegojau“ „Peizažas prie marių.“
Perskaičiau šitą knygą ir dar kartą perskaičiau , tik jau analizuodamas kiekvieną pastraipą ir taip panorau grįžti į pirmą puslapį , prisėsti prie tų dviejų senolių ir paklausti jų vėlių:
- Tai kas gi „...nutiko, kad nė septynioms kartoms nepraėjus jų galingoji Tėvynė- kadais nuo jūros iki jūros nusidriekusi Lietuva – staiga taip sumenko!...“? ir dvelktelėjęs kažkoks vėjo šuoras, gal nuo Lukšto ežero, gal nuo Drobūkščių Palūkstės pievų, lyg senolių vėlių šnabždesys pakuždėjo, „Ji nemirė, kadaise buvo „nuo jūros iki jūros „ ir niekas neturi teisės jos laidoti, nei padugnės, nei elitas, nei „...kekšės liktarnos žaliojo kurso šlaunim tatuiruotom...“, ji apskarus, apdraskyta, vakarų ir rytų vėjų nugairinta, kaip ta, Tautos vėliava su Vyčiu prie „naujo lietuvio“ namo , ant stiebo iškelta, bet pamiršta.
Parašykite atsiliepimą apie "Po karaliaus Stepono vėliavomis"
Tik registruoti vartotojai gali rašyti apžvalgas. Kviečiame, prisijungti arba užsiregistruoti
Žanras: Lietuvių istoriniai romanai
Online knygynas Patogupirkti.lt siūlo skaitytojams įsigyti internetu knygą "Po karaliaus Stepono vėliavomis", Vytis Laurynas Palūkstis. Pasižvalgyti po platų knygyno asortimentą verta, nes pas mus visada rasite itin geras knygų kainas, išpardavimus, akcijas ir leidinius, kurie įprastai kainuoja pigiau nei fiziniuose knygynuose.
Apsispręsti, ar Vytis Laurynas Palūkstis su knyga "Po karaliaus Stepono vėliavomis" jus sudomino, padės mūsų parengtas išsamus kūrinio aprašymas, kuriame pateikiame santrauką apie autoriaus kūrybą, trumpai užsimename apie siužetą (nebijokit, turinio neišduodame!), žanrą ar nagrinėjamas temas.
Dar daugiau – mūsų online pirkėjai noriai palieka atsiliepimus apie perskaitytas knygas. Todėl iš karto sužinosite ar knyga "Po karaliaus Stepono vėliavomis" patiko skaitytojams bei kaip knygų mylėtojai įvertino kitus kūrinius, kuriuos parašė Vytis Laurynas Palūkstis. Nepamirškite atsiliepimo apie knygą "Po karaliaus Stepono vėliavomis" palikti ir jūs.
