Selma Lagerlof (1858 m. lapkričio 20 d., Marbacka,
Švedija - 1940 m. kovo 16 d., Marbacka, Švedija) –
švedų rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė.
Selma Lagerlof gimė pasiturinčioje šeimoje – tėvas
buvo karininkas, motina - mokytoja, kilusi iš turtingos pirklių
šeimos. Selma buvo penktasis vaikas šešių vaikų
šeimoje.
Būdama trejų sunkiai susirgo, buvo paralyžiuota, negalėjo
vaikščioti. Ji ypač mylėjo savo senelę ir tetulę Nanę, kurios
norėdamos praskaidrinti mažos mergaitės kasdienybę sekdavo kai pasakas,
pasakodavo legendas ir šeimos istorijas. Vėkiau Selma labai
išgyveno dėl močiutės mirties 1863 m. Jai atrodė, kad
užsivėrė durys į vaikystės pasaulį. Ji dievino apylinkių, kuriose
augo gamtą. Vermlandą ir Marbacką rašytoja dažnai mini savo
romanuose.
Mergaitė, kaip ir įprasta pasiturinčiose
šeimose, pirmą išsilavinimą gavo namuose. Ateinantys
mokytojai mokė Selmą anglų ir prancūzų kalbų. Pirmasis mergaitės
perskaitytas romanas buvo Tomo Main Rido "Oceola, seminolų vadas"
– užvertusi paskutinį jo puslapį, mergaitė nusprendė užaugusi
tapti rašytoja.
1867 m. Selma atvyko į Stokholmą, į
specialią ligoninę, kur buvo taikomas naujas gydymo būdas. Medikų ir
nemenkų tėvo pinigų dėka 9-metė Selma pradėjo judėti, o 18-kos jau
galėjo vaikščioti pasiremdama lazdele.
Kai mergaitei
buvo dešimt, tėvas sunkiai susirgo. Selma Lagerlof tikėjo, kad jei
perskaitys Bibliją nuo pradžios iki pabaigos, Dievas atsidėkodamas
išgydys tėvą. Mergaitė perskaitė visą Šventąjį
Raštą, tėvas pasveiko ir gyveno dar septyniolika metų.
1885
m., mirus tėvui, šeima buvo priversta parduoti vilą Marbackoje
– ją Selma Lagerlof vėliau vėl įsigijo laimėjusi Nobelio
premiją.
1981 m. Selma Lagerlof įstojo mokytis į Stokholmo
licėjų, kur jai nebuvo lengva, nes bendraklasės dažnai juokėsi
iš luošos ir daug vyresnės mergaitės. 1882 m. studijavo
Stokholmo mokytojų seminarijoje. 1884 m. baigė mokslus ir 10 metų dirbo
mokytoja Landskronoje, pietų Švedijos mieste, mergaičių
mokykloje. Mokytojaudama Landskronoje ji ėmė rašyti pirmą romaną
„Sakmė apie Gestą Berlingą“. Selmai pasisekė, jos romanas
laimėjo laikraštyje skelbiamą konkursą. Gautas už parduotą
knygą honoraras bei skirta karališkoji stipendija suteikė
galimybę atsisakyti mokytojos darbo ir atsidėti tik kūrybai.
Kai 1909 m. jai buvo įteikta Nobelio literatūros premija, Selma
Lagerlof buvo viena populiariausių to meto Europos rašytojų
– šalia Hermanno Hessės ir Thomo Manno. Tuo metu ji jau buvo
Upsalos universiteto garbės daktarė. Rašytoja laikoma
neoromantinės literatūros krypties kūrėja. Vienas garsiausių jos
kūrinių
„Liovenšioldų žiedo“ trilogija, kuri
išversta ir į lietuvių kalbą.
Tačiau žinomiausias
Selmos Lagerlof kūrinys "Stebuklingosios Nilso kelionės" - knyga, kuri
buvo parašyta kaip patrauklus geografijos vadovėlis Švedijos
moksleiviams.
Rašytoja labai mėgo sodininkauti.
Rašytojos asmeninis gyvenimas gana paslaptingas. Kai po mirties
buvo atverti rašytojos asmeniniai archyvai, pasirodė, kad Selmą
Lagerlof daug metų siejo artimi ryšiai su dviem damomis -
rašytoja Sophie Elkan ir feministe Valborg Olander.
Nepasisant
ligų, kurios persekiojo ją visą gyvenimą, rašytoja sulaukė
garbaus amžiaus ir mirė savo šeimos sodyboje sulaukusi 81 metų
nuo peritonito.
Selmos Lagerlof vardu pavadintos gatvės
Hamburge ir Jeruzalėje ir įsteigta jos vardo literatūros premija, kuri
skiriama už geriausias vaikiškas knygas.