Benita Cantieni (g. 1950 m. vasario 21 d., St.
Galler Rheintal, Šveicarija) – šveicarų žurnalistė,
terapeutė ir knygų autorė, kurią labiausiai išgarsino jos
sukurtas taisyklingos laikysenos ir kūno stiprinimo metodas
CANTIENICA®.
Ilgus metus Benita Cantieni dirbo žurnaliste
įvairiuose leidiniuose ir žurnaluose – buvo „Blick“
vyriausiąja reportere, ėjo redaktorės pareigas šveicarų žurnale
„Annabelle“, vėliau vadovavo Vokietijos „Vogue“
redakcijai Miunchene, konsultavo stambius prekės ženklus viešųjų
ryšių klausimais, dėstė žurnalistiką prestižinėse
Šveicarijos žurnalistų mokyklose. Nuo 1998 iki 2003 m. ji ėjo
vokiško sveikos gyvensenos žurnalo „SHAPE“
vyriausiosios redaktorės pareigas.
Vis dėlto šiandien
ji pasaulyje žinoma dėl savo sukurto treniruočių metodo, padedančio
išvengti lėtinių ligų, lemiančių kūno išvaizdos
pokyčius ir netaisyklingą laikyseną. Nuo mažumės Benita Cantieni sirgo
nepagydomomis ligomis - skalioze ir Šauermano liga. Abi jos nebuvo
diagnozuotos ir laikui bėgant progresavo. 27-erių merginos sanariai buvo
taip pažeisti, kad ji turėjo ruoštis protezavimui. Tačiau mergina
nusprendė esanti per jauna „atsarginėms dalims“ ir ėmė
ieškoti kitų būdų įveikti ligą. Vienas iš jų -
mankšta.
Ji išbandė įvairiausius metodus,
kuriuos tik pajėgė rasti, tačiau kineziterapija ir ją taikantys
profesionalūs treneriai tik šiek tiek sumažino kūno skausmus.
1991 m. į jos rankas papuolė knyga apie populiarėjančią kalanetikos
techniką. Praktikuodama ją, moteris ėmė jaustis geriau, tačiau
suprato, jog šiam metodui trūksta išsamesnių žinių apie
žmogaus anatomiją. Dirbdama su profesioniais gydytojais ir terapeutais,
ji sukūrė savitą kūno lavinimo metodiką. Atliekant Benitos Cantieni
pratimus dirba net smulkiausi ir giliausiai esantys raumenys, kurie padeda
kaulams išlikti savo vietose.
Jos metodas tinka
visiems, nepaisant amžiaus ir fizinio pasirengimo. Tai savo pavyzdžiu
įrodo ir pati metodo autorė. Ji teigia, kad įkopusi į septintą
dešimtmetį ji jaučiasi geriau nei bet kada anksčiau - jos
stuburas tobulai tiesus, laikysena taisyklinga, o kūnas lankstus.
Ji
pripažįsta, kad geriausių rezultatų pasiekė tada, kai atsisakė
mąstyti apie savo kūną iš teorinės perspektyvos ir ėmė jį
tyrinėti praktiškai. Anot jos, tai įmanoma net neturint specialių
medicinos bei anatomijos žinių ar medicininio išsilavinimo.
Priešingai – išankstinės nuostatos apriboja mąstymą
ir trukdo į save pažvelgti nauju žvilgsniu.