Markas Tulijus Ciceronas (106 m. sausio 3 d. pr. Kr.
– 43 m. gruodžio 7 d. pr. Kr. ) – romėnų politikas,
retorikas, teisininkas, karvedys, filosofas ir rašytojas.
Cicerono vardas gerai žinomas visiems, besidomintiems filosofija.
Tačiau apie jo ankstyvą gyvenimą biografijos faktų nedaug. Žinoma, kad
Ciceronas gimė kilmingoje Arpino miesto šeimoje. Vaikystėje
šeima persikraustė į Romą, o Ciceronas su broliu buvo lavinami
politinei karjerai. Jaunasis Ciceronas jau tada rašė
eilėraščius.
Ciceronas mokėsi kito žymaus veikėjo
Platono įkurtoje akademijoje, savarankiškai studijavo filosofų
tekstus. Būdamas vos 26 metų jis pasakė pirmą savo kalbą teisme, kuria
gynė tėvo nužudymu kaltinamą Roscijų ir tai tapo jo karjeros
tramplynu.
Retorikos ir filosofijos žinias Ciceronas gilino
Graikijoje, Azijoje, vėliau mokėsi Atėnuose, Rode, studijavo pas žymius
filosofus. Grįžęs į Romą tapo už iždą atsakingu tarnautoju
Sicilijoje, taip pat tarnautoju atsakingu už švenčių ir
viešosios tvarkos priežiūrą. Savo kalbų dėka jis pateko į
Senatą, vėliau tapo konsulu.
Konsulo pareigos kėlė grėsmę
Cicerono gyvybei. Konsulų rinkimus pralaimėjęs Lucijus Katilina
nusprendė surengti sąmokslą ir valdžią užgrobti jėga. Tačiau
Ciceronas šį sąmokslą sužlugdė, bet greitai jis pats tapo
nepalankiu politiku ir ši jo karjera baigėsi. Tuo metu jis
parašė garsias savo kalbas bei retorikos ir folosofijos traktatus
„Apie oratorių“, „Valstybė“,
„Įstatymai“.
Cezario valdymo metu Ciceronas
politika neužsiėmė ir tuo metu rašė traktatus
„Brutas“, „Stoikų paradoksai“, „Apie gėrio
ir blogio ribas“, „Akademikų mokymas“,„Apie
likimą“ ir kitus. Mirus Cezariui filosofas vėl grįžo į
politiką, aršiai pasisakė prieš Marką Antonijų ir jo
įsakymu buvo nužudytas.
Iki šiol išliko apie
šešiasdešimt Cicerono kalbų, kurios leidžiamos kaip
literatūros kūriniai. Dauguma politinių autoriaus kalbų turi įžangą,
dėstymą ir pabaigą, jas malonu skaityti ir klausyti. Be kalbų taip pat
Cicerono kūrybos paveldą sudaro 12 filosofijos veikalų ir apie
aštuoni šimtai laiškų iš kurių galima
visapusiškai pažinti retoriko asmenybę.
Išliko
ir traktatų, kurie parašyti išgalvotų dialogų forma.
Vienos tokių – „Apie lemtį“ ir „Apie
pranašavimą“. Autoriaus kūryba ir darbai išversti į
lietuvių kalbą, tad kviečiame visus besidominčius filosofija, knygas
patogiai įsigyti internetu.