Michel Bussi

Michel Bussi rankų nenuleido ir bandė rašyti apsakymus, tačiau ir šie leidėjų dėmesio nesulaukė. Sėkmė jį aplankė tik po dešimtmečio.
Įkvėptas kelionės į Romą ir sužavėtas tuo metu ypač populiaraus Dano Browno romano „Da Vinčio kodas“, Michel Bussi grįžo namo ir baigė romano „Code Lupin“ rankraštį. Jį ir įteikė leidėjams. Devynis kartus perrašytą darbą išleido akademinė leidykla. Buvo parduota per 7 tūkst. šios knygos egzempliorių.

Antrasis romanas „Omahos nusikaltimai“ (angl. „Omaha Crimes“) buvo sutiktas kur kas palankiau – jis laimėjo Prancūzijos „Prix Sang d’Encre“ apdovanojimą ir pelnė gerus kriminalinės literatūros žinovų vertinimus.

Tikroji sėkmė Michel Bussi nusišypsojo 2011-aisiais, pasirodžius jo knygai „Juodosios lelijos“. Ją itin palankiai įvertino kritikai, knyga tapo bestseleriu. Ji apdovanota Cognaco, Villeneuve-lès-Avignono, Le Manso ir kitų literatūros festivalių prizais. 2012 m. pasirodžiusio romano „Svetimas kūdikis“ (pranc. „Un avion sans elle“) per pirmus mėnesius vien Prancūzijoje buvo parduota per 500 tūkst. Knyga buvo išleista 34-iose šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje.

Šiuo metu Michel Bussi skaitytojams bene kasmet pristato naują romaną. Jis save vadina Jules Verne’o, Maurice’o Leblanco ir Agathos Christie sūnumi. Rašytojas teigia, kad jį iš kantrybės jį išveda banalumas, neteisybė ir kitų žmonių pyktis.

Michel Bussi sako esas hiperaktyvus – jam nereikia „žudyti laiko“. Rašytojas įsitikinęs, kad kūryba – tai dialogas tarp kūrėjo ir skaitytojo, todėl jis pripažįsta, kad jautriai reaguoja į skaitytojų nuomonę ir atsižvelgia į kritiką kurdamas naujus romanus. Michel Bussi įsitikinęs, kad rašytojas turi per emocijas ir įspūdį būti suprastas skaitytojo.