Viktorija Lederman (g. 1970 m.vasario 26 d., Samara,
Rusija) – rusų vaikų ir paauglių rašytoja.
Baigė 156-ąją Samaros vidurinę mokyklą, studijavo Samaros
pedagoginiame institute, kuriam šiandien suteiktas universiteto
vardas. Čia Viktorija Lederman mokėsi prancūzų ir anglų kalbų.Po
studijų ji kurį laiką mokytojavo, vėliau dirbo korepetitore, vedė
kalbų kursus.Anot jos, daug smagiau dirbti su tais, kurie patys nori
mokytis.Ir suaugusiuosius, ir vaikus užsienio kalbų moko iki šios
dienos.
Viktorija Lederman jau pirmoje klasėje buvo knygų
mylėtoja.Vienas mėgstamiausių jos vaikystės užsiėmimų –
iš vietinės bibliotekos tempti namo kalnus knygų.Ir, žinoma, jas
skaityti.Kartą, kai perskaitė visas pasiimtas knyga, o biblioteka buvo
uždaryta sanitarinei dienai, mergaitė pagalvojo – o jei aš
pati imčiau ir ką nors parašyčiau?Taip devynmetė pradėjo kurti
– kai kurie jos kūriniai buvo net išspausdinti vietinėje
spaudoje.
Kai Viktorija Lederman baigė mokyklą,
laikraštis pasiūlė jai tapti bendradarbe, tačiau po pusmečio
mergina suprato, kad žurnalistika – ne jai.
Ji norėjo kurti grožinius tekstus, o ne komentuoti dienos aktualijas.
Ilgą laiką rašytoja nepavyko nirko išleisti –
ji niekaip neprasibraudavo pro leidyklų redaktorių filtrus.Ji nusiminė
ir nusivylė supratusi, kad ne taip paprasta tapti „tikru“
rašytoju ir...nustojo stengtis.Bet vieną dieną internete
pastebėjo informaciją apie vaikų ir paauglių literatūros konkursą,
nusprendė jame dalyvauti ir...laimėjo.Išleidusi pirmą knygą
pasirašė kontraktą su Maskvos leidykla „KompasGid“.
Moteris laiko save perfekcioniste – yra aršiausia
savęs kritikė, o tekstą gali perrašinėti iki begalybės.Dėl
šios priežasties kiekviena jos knyga yra lyg baigta istorija,
kuriai moteris nesiruošia rašyti tęsinio.Užvertusi
paskutinį puslapį ji nebesvarsto apie tolesnį sukurtų veikėjų
gyvenimą.
Rašytoja pasakoja esanti uždaro būdo,
intravertė - ne veltui vaikystėje skaitymas buvo mėgstamiausia jos
veikla ir geriausias laisvalaikio praleidimo būdas.Ji gerai jaučiasi tik
tarp pažįstamų žmonių arba dirbdama.Viktorija Lederman teigia, kad
laisvo laiko turi nedaug ir visą jį skiria kūrybai.Ir apgailestauja, kad
retai tenka keliauti.
Į lietuvių kalbą išverstos dvi
rašytojos knygos – „Pirmakursė“
ir „Tik
vienuolika!arba Trali vali penktoje „D“.Rašytoja
sako, kad nors knygose netrūksta sutapimų su jos gyvenimu, tai nėra
autobiografiniai kūriniai.
