Anton Čechov (Антон Павлович Чехов, g. 1860 m. sausio 29 d., Taganrogas, Rusija - 1904 m.
liepos 15 d., Badenweiler, Vokietija) – rusų literatūros klasikas,
prozininkas, dramaturgas, pagal išsilavinimą - gydytojas.
Antono Čechovo tėvai gyveno Rusijos pietuose, kur pajūrio
miestelyje Taganroge laikė krautuvę. Šeimoje be Antono dar augo keturi
broliai ir dvi seserys (viena mirė vaikystėje). Būsimojo rašytojo
tėvas Pavelas garsėjo ūmiu ir griežtu būdu, buvo atsidavęs ortodoksų
bažnyčiai, vadovavo jos chorui. Visi vaikai privalėjo tėvui padėti
krautuvėje ir giedoti bažnyčios chore. Čechovo motina Jevgenija buvo
audinių pardavėjo dukra, labai mylėjo vaikus, stengėsi apsaugoti juos
nuo vyro pykčio, buvo švelni ir jausminga asmenybė. „Talentus
paveldėjome iš tėvo, bet sielą – iš motinos,“ – kažkada rašė
Čechovas.
Nuo šešerių metų Antonas mokėsi mokykloje, vėliau Taganrogo
gimnazijoje. 1876 m. Čechovo tėvas bankrutavo ir su šeima pabėgo nuo
kreditorių į Maskvą. Antonas liko gimtajame mieste baigti mokslų, o kad
apmokėtų būstą, dirbo korepetitoriumi.
Po trijų metų Antonas Čechovas baigė gimnaziją ir išvyko pas šeimą.
Maskvoje jis nusprendė mokytis medicinos ir įstojo į Maskvos
universiteto Medicinos fakultetą. Pirmieji Čechovo apsakymai pasirodė
spaudoje 1880 m. Jis pasirašydavo juos slapyvardžiu Antoša Čechonte.
1884 m. tapo gydytoju ir išvyko dirbti į Voznesenską. Čia
parašė daugumą savo apsakymų. Vėliau paskirtas į Zvenigorodą
ligoninės vedėju. Tuo metu oradėjo kurti pjeses.
1890 m. Čechovas leidžiasi į 82 dienų kelionę į Sacahliną pas
katorgininkus, kur atlieka didžiulį darbą: surašo gyventojus ir renka
medžiagą apie prižiūrėtojų savivalę. Vėliau visa tai aprašo
knygoje "Sachalino sala". Sachaline jam paaštrėja
tuberkuliozė, kuri vargino rašytoją nuo jaunystės. Iš Sachalino jis
keliauja į Japoniją, Kiniją, Turkiją, Italiją ir Prancūziją.
Grįžęs į Rusiją, 1892 m. nusipirko sodybą Melichove. Čia už
savo pinigus atidarė medicinos punktą ir mokyklą valstiečių vaikams,
kovojo su aplinkiniuose kaimuose siautusia choleros epidemija, rūpinosi,
kad būtų atidarytas paštas ir telegrafas, sodino medžius.
Melicove rašytojas parašė apie 40 kūrinių, tarp kurių garsieji
"Žuvėdra", Dėdė Vania", Trys seserys" ir
"Vyšnių sodas". Nors Melichovo buvo gana toli nuo pagrindinių
kelių, čia nuolat rinkdavosi giminaičiai, rašytojai, aktoriai, muzikai,
dailininkai, akademinės visuomenės atstovai. Tuo pat metu ir Čechovas
dažnai lankydavosi Peterburgo ir Maskvos teatruose, koncertuose,
literatūriniuose salonuose. Taganroge atidarė biblioteką, kuriai
paaukoja 2000 savo bibliotekos knygų ir nuolat ją papildė.
1895 m. susipažįsta su Tolstojumi, atvyksta pas rašytoją į
svečius, į Jasnaja Polianą.
1898 m. Čechovas nusipirko sklypą Jaltoje ir pasistatė ten vilą.
Mirus tėvui rašytojas pardavė sodybą Melichovo ir persikėlė su motina
ir seserimi į Krymą. Čia dažnai lankydavosi tokie svečiai kaip Levas
Tolstojus, Ivanas Buninas, Maksimas Gorkis. Jaltoje Čechovas toliau
aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime: organizuoja mokyklų statybas,
lanko ligonius.
1901 m. Čechovas susituokia su Maskvos akademinio teratro aktore
Olga Kniper.
Sveikatai prastėjant rašytojas su žmona išvyko į Vokietiją, į
Badenveilerio kurortą. 1904 m. liepos 15 d. Rašytojas pasijuto labai
blogai, buvo iškvietas gydytojas. Čechovas pasakė, kad miršta ir
paprašė šampano. Išgėręs taurę atsigulė ir beveik iškart mirė.
Palaidotas Novodevičjės kapinėse.
Gydytojas Čechovas kasdien lankydavo ligonius. Jo darbas praturtino
kūrybą nesumeluotomis istorijomis – praktikoje jis susitikdavo tiek su
skurde gyvenančiais valstiečiais, tiek su aukštuomenės atstovais.
Pastarieji, rašytojo nuomone, niekuo nesiskiria nuo prastuomenės: „Tie
patys baisūs ir nešvarūs kūnai, tokia pat senatvinė bedantystė ir
atstumianti mirtis, kaip pas turgaus prekeives.“
A. Čechovu žavėjosi tokie teatro korifėjai kaip Stanislavskis, jo
kūryba įkvėpė James’ą Joyce’ą, Virginia Woolf ir Ernestą
Hemingway’ų. Antonas Čechovas tiek gyvenime, tiek kūryboje laikėsi
demokratinių švietėjiškų pažiūrų ir ypač vertino kultūrą. Jis
priklauso literatūrinei rusų realizmo tradicijai. Jo kūriniuose
vaizduojamas įvairių visuomenės sluoksnių gyvenimas.