Tūkstančiai knygų IKI 5€ RINKITĖS ČIA >>>
Antonas Čechovas (rus. Антон Павлович Чехов, g. 1860 m. sausio 29 d., Taganrogas, Rusija - 1904 m.
liepos 15 d., Badenweiler, Vokietija) – rusų literatūros klasikas, prozininkas, dramaturgas, pagal išsilavinimą - gydytojas.
Antono Čechovo tėvai gyveno Rusijos pietuose, kur pajūrio miestelyje
Taganroge laikė krautuvę. Šeimoje be Antono dar augo keturi
broliai ir dvi seserys (viena mirė vaikystėje). Būsimojo rašytojo
tėvas Pavelas garsėjo ūmiu ir griežtu būdu, buvo atsidavęs ortodoksų
bažnyčiai, vadovavo jos chorui. Visi vaikai privalėjo tėvui padėti
krautuvėje ir giedoti bažnyčios chore. Čechovo motina Jevgenija buvo
audinių pardavėjo dukra, labai mylėjo vaikus, stengėsi apsaugoti juos
nuo vyro pykčio, buvo švelni ir jausminga asmenybė.
„Talentus paveldėjome iš tėvo, bet sielą – iš
motinos,“ – kažkada rašė Čechovas.
Nuo
šešerių metų Antonas mokėsi mokykloje, vėliau Taganrogo
gimnazijoje. 1876 m. Čechovo tėvas bankrutavo ir su šeima pabėgo
nuo kreditorių į Maskvą. Antonas liko gimtajame mieste baigti mokslų, o
kad apmokėtų būstą, dirbo korepetitoriumi.
Po trijų metų Antonas Čechovas baigė gimnaziją ir išvyko pas
šeimą. Maskvoje jis nusprendė mokytis medicinos ir įstojo į
Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. Pirmieji Čechovo apsakymai
pasirodė spaudoje 1880 m. Jis pasirašydavo juos slapyvardžiu
Antoša Čechonte.
1884 m. tapo gydytoju ir išvyko
dirbti į Voznesenską. Čia parašė daugumą savo apsakymų.
Vėliau paskirtas į Zvenigorodą ligoninės vedėju. Tuo metu oradėjo
kurti pjeses.
1890 m. Čechovas leidžiasi į 82 dienų kelionę
į Sacahliną pas katorgininkus, kur atlieka didžiulį darbą:
surašo gyventojus ir renka medžiagą apie prižiūrėtojų
savivalę. Vėliau visa tai aprašo knygoje
„Sachalino sala“. Sachaline jam
paaštrėja tuberkuliozė, kuri vargino rašytoją nuo
jaunystės. Iš Sachalino jis keliauja į Japoniją, Kiniją,
Turkiją, Italiją ir Prancūziją.
Grįžęs į Rusiją, 1892
m. nusipirko sodybą Melichove. Čia už savo pinigus atidarė medicinos
punktą ir mokyklą valstiečių vaikams, kovojo su aplinkiniuose kaimuose
siautusia choleros epidemija, rūpinosi, kad būtų atidarytas
paštas ir telegrafas, sodino medžius.
Melicove
rašytojas parašė apie 40 kūrinių, tarp kurių garsieji „Žuvėdra“,
„Dėdė
Vania“, „Trys
seserys“ ir „Vyšnių
sodas“. Nors Melichovo buvo gana toli nuo
pagrindinių kelių, čia nuolat rinkdavosi giminaičiai, rašytojai,
aktoriai, muzikai, dailininkai, akademinės visuomenės atstovai. Tuo pat
metu ir Čechovas dažnai lankydavosi Peterburgo ir Maskvos teatruose,
koncertuose, literatūriniuose salonuose. Taganroge atidarė biblioteką,
kuriai paaukoja 2000 savo bibliotekos knygų ir nuolat ją papildė.
1895 m. susipažįsta su Tolstojumi, atvyksta pas rašytoją
į svečius, į Jasnaja Polianą.
1898 m. Čechovas nusipirko
sklypą Jaltoje ir pasistatė ten vilą. Mirus tėvui rašytojas
pardavė sodybą Melichovo ir persikėlė su motina ir seserimi į Krymą.
Čia dažnai lankydavosi tokie svečiai kaip Levas Tolstojus, Ivanas
Buninas, Maksimas Gorkis. Jaltoje Čechovas toliau aktyviai dalyvauja
visuomeniniame gyvenime: organizuoja mokyklų statybas, lanko ligonius.
1901 m. Čechovas susituokia su Maskvos akademinio teratro aktore
Olga Kniper.
Sveikatai prastėjant rašytojas su žmona
išvyko į Vokietiją, į Badenveilerio kurortą. 1904 m. liepos 15
d. Rašytojas pasijuto labai blogai, buvo iškvietas gydytojas.
Čechovas pasakė, kad miršta ir paprašė šampano.
Išgėręs taurę atsigulė ir beveik iškart mirė.
Palaidotas Novodevičjės kapinėse.
Gydytojas Čechovas
kasdien lankydavo ligonius. Jo darbas praturtino kūrybą nesumeluotomis
istorijomis – praktikoje jis susitikdavo tiek su skurde gyvenančiais
valstiečiais, tiek su aukštuomenės atstovais. Pastarieji,
rašytojo nuomone, niekuo nesiskiria nuo prastuomenės: „Tie
patys baisūs ir nešvarūs kūnai, tokia pat senatvinė bedantystė
ir atstumianti mirtis, kaip pas turgaus prekeives.“
A.
Čechovu žavėjosi tokie teatro korifėjai kaip Stanislavskis, jo kūryba
įkvėpė James’ą Joyce’ą, Virginia Woolf ir Ernestą
Hemingway’ų. Antonas Čechovas tiek gyvenime, tiek kūryboje
laikėsi demokratinių švietėjiškų pažiūrų ir ypač
vertino kultūrą. Jis priklauso literatūrinei rusų realizmo tradicijai.
Jo kūriniuose vaizduojamas įvairių visuomenės sluoksnių gyvenimas.