Pranas Mašiotas

Marijampolės gimnazijoje. 1883 m. baigė gimnaziją sidabro medaliu. 1887 m. Maskvos universiteto Fizikos ir matematikos fakultete įgijo gimnazijos mokytojo matematiko specialybę. Universitete Maskvoje visą laiką buvo aktyvus lietuvių studentų ir kitų lietuviškų draugijų narys.
Kaip lietuvis katalikas valdinio darbo Lietuvoje gauti negalėjo, tačiau norėjo būti arčiau tėvynės, todėl 1887–1889 m. dirbo finansinėje įstaigoje Lomžoje (Lenkija), 1889–1891 m. Rygos mokslo apygardos kanceliarijoje. 1892–1915 m. Rygos vokiečių realinės gimnazijos matematikos mokytojas, 1913–1915 m. dar ir Rygos mergaičių gimnazijos direktorius.
1894 m. vedė iš Linkuvos apylinkių kilusią išsilavinusią dvarininko dukrą Mariją Jasienskytę. Jų šeimoje, branginusioje lietuvių papročius ir kalbą, išaugo trys vaikai: Marija, Jonas, Donatas. 1915 m. pasitraukė į Maskvą, 1915–1918 m. Voronežo lietuvių gimnazijų direktorius.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1923 m. Lietuvos švietimo viceministras. 1924–1929 m. Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius.
1929 m. išėjo į pensiją, atsidėjo literatūriniam darbui. 1938–1940 m. gyveno, ilsėjosi ir kūrė sūnaus Jono Mašioto namuose Kačerginėje. Mirė 1940 m. rugsėjo 14 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Pranas Mašiotas savo pavarde ir slapyvardžiais (Čiabuvis, Dvylis, Mošaitis, Niektauška, Pakeleivingas, Rygietis, Suvalkietis ir kt.) periodiniuose leidiniuose rašė pedagogikos, vaikų literatūros, mokyklų darbo organizavimo, kalbos, visuomeninio gyvenimo, mokslo populiarinimo temomis. Per daugiau kaip 50 metų paskelbė kelis šimtus straipsnių.

Pranas Mašiotas apie 150 knygų autorius - parašė 8 vadovėlius (matematikos, fizikos, rašybos), 30 knygų – grožinė literatūra vaikams („Pasakėlės“, „Augalų pasakos“, „Kai knygas draudė“, „Senio pasakos“, „Kiškiai“). P. Mašiotas vienas iš pirmųjų Lietuvoje įvedė metrinę matų sistemą, ėmė sieti matematikos mokymą su realiu gyvenimu, tekstiniuose uždaviniuose panaudodamas geografijos, istorijos, fizikos ir kt. mokomųjų dalykų žinias. Išvertė apie 60 knygų, tarp jų Džonatano Svifto „Guliverio kelionės“, Danielio Defo „Robinzonas Kruzas“, Herberto Velso „Pirmieji žmonės mėnulyje“ ir kt.