Serhii Plokhy

Tėvas baigė Zaporižės mašinų gamybos institutą ir keletą metų dirbo Nižnij Novgorode. Vėliau su visa šeima grįžo į Zaporižę, kur Serhii praleido vaikystę ir jaunystę.

1980 m. Serhii Plokhy įgijo istorijos ir socialinių mokslų bakalauro laipsnį Dniepropetrovsko universitete. 1982 m. istorikas ir rašytojas baigė istoriografijos ir šaltinių tyrimų specialybę Rusijos Tautų draugystės universitete. Vėliau – 1990 m. – Kijevo nacionaliniame Taraso Ševčenkos universitete mokslininkas apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją tema „Popiežiaus politika Ukrainoje XVI antroje pusėje – XVII a.“.

Serhii Plokhy išleido dvylika istorinių knygų, pelniusių daugybę apdovanojimų. Jo knyga „Paskutinė imperija: Finalinės Sovietų Sąjungos dienos“ 2015 m. buvo apdovanota Puškino namų (Londonas, JK) premija ir „Lionel Gelber Prize“ premija už geriausią pasaulyje negrožinę knygą anglų kalba apie pasaulines problemas. Tuo tarpu, knyga „Černobylis. Branduolinės katastrofos istorija“ 2018 m. laimėjo Baillie Gifford premiją.

Serhii Plokhy kūriniai yra išversti į daugybę kalbų (įskaitant albanų, baltarusių, kinų, estų, graikų, suomių, korėjiečių, lietuvių, lenkų, portugalų, rumunų, rusų, ispanų ir ukrainiečių kalbas). Autoriaus kūrybai apibūdinti labai tinka Guardian citata: „Gerą trilerį primenanti „Paskutinė imperija“ pasakoja, kaip vos per kelis 1991-ųjų mėnesius atsitiktinumas ir neeilinės asmenybės sugriovė imperiją, kurią kūrė ne viena Rusijos carų ir sovietinių aparatčikų karta.“