Sigitas Geda

Tais pačiais metais debiutavo novatorišku eilėraščių rinkiniu „Pėdos“.

1967 m. dirbo savaitraščio „Kalba Vilnius“ redakcijoje, 1967–1975 m. – žurnalo „Mūsų gamta“ redakcijoje. Dėl politinių pažiūrų buvo atleistas. 1988–1990 m. Lietuvos rašytojų sąjungos sekretorius. Nuo 1992 m. savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ literatūros skyriaus redaktorius. Dirbo dienraštyje „Lietuvos aidas“.

Nuo 1967 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

1988–1990 m. aktyvus Sąjūdžio narys, Lietuvos Seimo narys. Atėjus Atgimimui, Geda buvo LPS iniciatyvinės grupės narys. Sakė uždegančias kalbas 1988 m. liepos ir rugpjūčio mitinguose Vingio parke Vilniuje. 1989 m. Sąjūdžio buvo išrinktas SSSR liaudies deputatu, dalyvavo posėdžiuose Kremliuje.

Vertė sudėtingiausius autorius: Dantę, Viljamą Šekspyrą, Artūrą Rimbo, Šarlį Bodlerą, Polį Celaną ir svarbiausius tekstus bei šventraščius - Psalmių knygą, Giesmių giesmę, Koraną. Taip pat vertė Ch.Baudelaire`o, J. Bobrowskio, J. Brodskio, P. Celano, M. Cvetajevos, F. G. Lorcos, I. Kaplinskio, A. Mickevičiaus, Cz. Miloszo, Novalio, R. M. Rilkes, G. Traklio poeziją.

Apdovanojimai:
1982 m. už eilėraščių knygą „Žydinti slyva Snaigyno ežere“ paskirta Poezijos pavasario premija.
1985 m. už eilėraščių rinkinį „Varnėnas po mėnuliu“ gavo Valstybės premiją.
1994 m. už poezijos knygas „Septynių vasarų giesmės“ ir „Babilono atstatymas“ paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
1994 m. apdovanotas Jotvingių premija.
1998 m. įvertintas Baltijos Asamblėjos premija už pastarųjų trejų metų kūrybą.
2000 m. už poezijos knygas „Septynių vasarų giesmės“ ir „Babilono atstatymas“ pelnė G.Petkevičaitės-Bitės premiją.
2002 m. už knygą „Sokratas kalbasi su vėju“ paskirta Lietuvos rašytojų sąjungos premija.

Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.