Tūkstančiai knygų IKI 5€ RINKITĖS ČIA >>>
Jonas Biliūnas (1879 m. balandžio 11 d., Niūronys, Anykščių raj. - 1907 m. gruodžio 8 d., Zakopanė, Lenkija) - lietuvių prozininkas, publicistas.
Gimė pasiturinčių ūkininkų aštuonių vaikų šeimoje. 1893 m. mirė abu tėvai. Jonas Bliūnas atsisakė stoti į kunigų seminariją, todėl neteko giminių materialinės paramos.
Vertėsi privačiomis pamokomis - mokė jaunesnius vaikus, kol 1899 m.
baigė Liepojos gimnaziją. Paskutinėse gimnazijos klasėse susidomėjo
marksizmu, tapo aktyviu socialdemokratu. Vėliau įstojo į Dorpato (dabar
– Tartu) universiteto Medicinos fakultetą. Už dalyvavimą
anticarinėse studentų demonstracijose, būreliuose ir riaušėse
1901 m. buvo pašalintas iš universiteto.
1902 m.
Panevėžyje, kur tada gyveno, įsteigė socialdemokratų partijos grupę
ir kurį laiką jai vadovavo. Čia gyvendamas vertėsi pamokomis,
rašė į lietuviškus laikraščius.
1903 m. Biliūnas įstojo į Leipcigo aukštąją prekybos
mokyklą. Susirgęs džiova, 1904 m. vasarą perstojo į Ciuricho
universitetą studijuoti literatūros - profesionaliai ruošėsi
rašytojo darbui. Rašė literatūros kritikos darbus,
publicistiką ir meninę prozą. Čia parašė ir
reikšmingiausią savo kūrinį – alegorinę pasaką
„Laimės žiburys“.
1905 m. grįžo į Lietuvą.
Jau sirgdamas džiova ir gydydamasis Lietuvoje (Rozalime, Kačerginėje,
Anykščiuose) ir Lenkijoje (Zakopanėje) Biliūnas parašė
brandžiausius savo kūrinius – apsakymus „Joniukas“,
„Lazda“, „Ubagas“, „Brisiaus galas“,
apysaką "Liūdna pasaka".
Žmona - Julija Janulaitytė
(1880–1978), dantų gydytoja.
1907 m., būdamas 28-erių,
Jonas Biliūnas mirė Zakopanės sanatorijoje. Palaidotas Zakopanės
kapinėse. 1953 m. palaikai perkelti į Lietuvą ir palaidoti
Liudiškių piliakalnyje netoli Anykščių.
