0

1410. Žinomas nežinomas Žalgiris (DVD)

Internetu: 8,99 €
Knygyne: 9,99 €*
Sutaupote: 1.00 € (11%)
  • Pristatysime: per 12-48 val.*
Turime sandėlyje
Informacija

1410. Žinomas nežinomas Žalgiris (DVD)

  • Išleidimo metai: 2013
  • ISBN ar kodas: 4771906011280

8.99 In stock
Į krepšelį
Aprašymas

"1940. Žinomas nežinomas Žalgiris" (DVD) - mitus griaunantis dokumentinis filmas.

Dokumentinis edukacinis filmas pateikia naujovišką mokslininkų požiūrį į vieną garsiausių mūšių vėlyvaisiais viduramžiais Europoje. Moksliškai pagrįstos hipotezės ardo kelis šimtmečius galiojusių stereotipų ir mitų apie mūš| pamatus. Naujoviškai žvelgiama į karaliaus Jogailos ir didžiojo kunigaikščio Vytauto pradėto karo su vokiečiu ordinu strategiją, taktinius sprendimus, kariuomenių išsidėstymą mūšio lauke ir kautynių lokalizavimą.

Švedų istorikas prof. habil. dr. SVENAS EKDAHLIS apie Vytauto Didžiojo kariuomenės pasitraukimą iš mūšio lauko:
„Šaltiniai patvirtina, kad tai būta taktinio manevro. Aš dar kartą remiuosi laišku, kuris adresuotas didžiajam magistrui. Šį laišką 1962 m. aptikau slaptajame Prūsijos archyve. Laiške labai aiškiai parašyta, kad, jei Ordinui tektų dar kartą kariauti, jokiu būdu negalima leisti, kad samdiniai ir svečiai paliktų užimamas pozicijas karo lauke ir neapsižiūrėję pultų vytis besitraukiančių priešų, kurie bėga tik norėdami suardyti Vokiečių ordino karių eiles."

Istorikas prof. dr. RIMVYDAS PETRAUSKAS apie Torunės sutarties pasekmes:
„Torunės taika, kuri sudaryta 1411 metų vasario 1 dieną, nėra tokia neatitinkanti situacijos, kaip kartais istoriografijoje bandoma vaizduoti. Tokia didinga pergalė Žalgirio mūšyje ir tokia, atrodytų, kukli taika. Jogaila ir Vytautas gavo Žemaitiją tik iki mirties. Po jų mirties Žemaitija turėjo vėl atitekti Ordinui. Tuo metu tai buvo tikriausiai kompromisas, įvertinant tą realią situaciją, kad Lenkija ir Lietuva ilgiau jau nebegalėjo išsilaikyti Prūsijos teritorijoje, ir, kita vertus, aišku, kad pasiekta pergalė".

Istorikas dr. DARIUS BARONAS apie Smolensko pulkus:
„Smolenskas buvo nepaprastai svarbi tvirtovė, todėl lietuvių kunigaikščiai ten turbūt rūpinosi Įkurdinti lietuvių bajorus, kad išlaikytų okupuotą kraštą savo žinioje. Aš spėčiau, kad Smolensko pulkuose, kuriuos mes įsivaizduojame kaip rusėniškus, turbūt buvo ir tenykštės lietuvių įgulos karių, ir bajorų."

Archeologas prof. d r. ALEKSIEJUS LUCHTANAS apie Žalgirio mūšio pasekmes:
„Po Žalgirio, mano manymu, tapome Vidurio Europos valstybe: ir krikščioniška, ir urbanizuota valstybe. Pradėjo plėtotis miestų kultūra. Statyta bažnyčios, atsirado švietimas, raštas, kūrėsi pirmosios mokyklos. Mes tapome europiečiais tikrąja šio žodžio prasme."

Istorikas prof. dr. ALFREDAS BUMBLAUSKAS apie metraštininko Jono Dlugošo požiūrį į Žalgirio mūšį:
„Janas Dtugoszas rašo atėjus kitai epochai, kai LDK elitas atsisakė dalyvauti Trylikos metų kare prieš Ordiną ir Lenkiją vieną paliko kare su Vokiečių ordinu. Dtugoszas išliejo visą to meto ir savo, ir Lenkijos visuomenės opiniją Lietuvos atžvilgiu. Vadinasi, jis yra tendencingas. Būtina visai žalgiriadai išsivaduoti nuo Dtugoszo. Na ir taškas."

Režisierius Aleksandras Matonis.

Parašykite atsiliepimą apie prekę!

Būtina įvertinti prekę

Dažniausiai perkama kartu