NAUJIENA! -30% nuolaida visai BIOK kosmetikai! Naršykite čia >>
Įrašykite savo el. paštą ir informuosime, kai prekę turėsime
Labai jautru... paliete giliai. Rekomenduoju sia knyga paskaityti visiems.
Šiuo metu neparduodama
Iš didelės krūvos kitų, šiandien man rankas įkrito vestuvinė nuotrauka. Tiesą sakant nežinojau ko ieškojau. Kapsčiausi prisiminimuose sąmoningai praleisdama mūsų vestuvių prisiminimus. Bet likimas ar šiaip sutapimas, bet vestuvių nuotrauka vis tik iškrito. O. Kad būčiau tada pagalvojus, jog ši ir kitos vestuvinės nuotraukos taip ir liks prisiminimu. Suklūstu. Ieškau dar vienos, išsitraukiu visą albumą ir mintyse „prasuku" visą mūsų šventės vaizdą. Pati nustembu, kiek atsimenu smulkmenų. Akimirksniu suprantu, kad jau antrą kartą mūsų vestuvių metines miniu viena. Nurieda ašara. Viena, antra. Tai mūsų istorija. Mus išskyrė mirtis, bet niekas JO neatims iš mano širdies, prisiminimų...
Knygą "Kai likimas pavogė mano vyrą" skiriu savo vyrui, kuris nuspalvino mano gyvenimą ryškiausiomis spalvomis, dovanojo ramybę, šilumą, meilę, ir panašios patirties turintiems našliams.
IŠTRAUKA
Kai išgyvenant gedulą rieda ašaros, tai lyg širdies daina išreiškiant meilę išėjusiajam. Tai lyg naujas gimimas, gimstant didžiai išminčiai, kylančiai iš tavo sudaužytos širdies gelmių.
ALMANTAI, esi ir visada būsi mano mintyse, prisiminimuose, širdyje. Priartėju prie tavęs, kai rašau, lieju baltame lape žodžius, kurie virsta frazėmis, frazės - sakiniais, sakiniai - pastraipomis. Kaip surasti prasmingus žodžius, kurie atskleistų visą tiesą apie tave? Kaip padėkoti tau prie tavęs neprisilietus? Jausena išlikusi ir nepaaiškinamas ryšys, lyg tam tikra energija, kurią jaučiame tik mudu, buvimas šalia ir tavo palaikymas. Sakralu ir nepaaiškinama, susiliejimas su tavimi dėliojant lape žodžius, reiškiant jaus mus, emocijas. Juk tu šalia, puikiai tai žinau. Tavo energija namie jaučiama kaip plazdanti gyvybė, apgaubianti mus su vaikais ir sauganti mūsų namus.
Kai Dievas atsiuntė man negalią, maniau, kad tai - didžiausias gyvenime man siųstas išbandymas. Pamoka, kurią privalau išmokti. Deja... Gyvenimas buvo paruošęs dar vieną skausmingą išbandymą... Vieną nuostabią rugpjūčio dieną netikėtai praradau savo vyrą.
Po laidotuvių išgirdau komentarą: „Jis išėjo ne šiaip sau iš mano gyvenimo, turi būti kažkokia viso to prasmė ir priežastis. Galiu pradėti viską iš naujo, tik turiu to norėti.“ Aš nenorėjau, ne suvokiau ir nesusitaikiau su netektimi, mintimi, kad nuo šiol vis kas bus kitaip.
Niekada nebebus - mes...
Niekada nebebus - kartu...
Niekada nebebus - mūsų ...
Niekada nepareis, neparvažiuos...
Niekada nebepaguos, nepatars, neužtars, neapgins...
Ir dar daugybę Niekada...
Nuo suvokimo, kaip viskas trapu ir laikina, kai nežinome, kas ir kada mūsų laukia, iki suvokimo, kad vis tiek privalai stotis, eiti, daryti, kurti, rūpintis, prisiimti atsakomybę už daugelį dalykų.
Tuštuma - gili, juoda, neaprėpiama.
Ilgesys taip persipynęs su skausmu, plėšiančiu ir draskančiu krūtinę, lyg slegiantis akmuo, kurio negali nustumti.
Mintys, pradedant atsiminimais, jo girdimu balsu, vis dar galvoje - iki daugybės, kodėl...
Meilė, į kurią nebebus atsako.
Noras išeiti paskui!
Ir staigus nušvitimas - vaikai!!!
Noriu ramybės, kad palengvėtų, bet kol kas - tas krūtinę spaudžiantis akmuo, tūkstantį kartų sunkesnis. Vienatvės siekis, lyg galimybė priartėti prie savo mylimojo mintimis, energija, pojūčiu, kad jis čia, šalia. Noras išgirsti, suprasti, gal net atsukti laiką atgal. (Dieve, kodėl gi tai neįmanoma?) Buvimas čia ir dabar, nuolatinis kartojimas, kad viskas bus gerai. Bergždžiai, nes noras buvoti praeityje, iki tos lemtingos minutės, daug stipresnis. Ten buvome MES, net neįtardami, kad už minutės kitos iš manęs bus atimtas mylimasis, iš mano vaikų - tėtis, iš jo tėvų - sūnus, iš jo sesers ir brolių - brolis.
Stebuklų vis dėlto būna: net ir tada, kai Dievas pasiima tau brangų žmogų ir tau plyšta širdis, gyvenimas siunčia ženklus, žmones, situacijas, aplinkybes, kurios padeda tai ištverti. Svarbu visa tai pastebėti.
Svetimo skausmo nebūna. Tai supratau labai anksti. Žmonės tokie keisti, įsivaizduoja galintys kontroliuoti ir reguliuoti kitų gyvenimą, nes taip nori ir mano esą teisūs. Deja, viskas ne taip paprasta. Jau labai seniai suvokiau, kad kito keisti nevalia, didysis mano mokytojas buvo mano vyras. Jo netekus man tai labai pravertė. Džiaugiuosi, kad spėjau daug ko išmokti, daug ką suprasti, svarbiausia, išgirsti save ir atsilaikyti kitiems spaudžiant.
Negalia privertė aplinkiniams įrodyti, kad esu savarankiška ir galiu pati priimti sprendimus, turiu savo tvirtą nuomonę ir moku gyventi. Po laidotuvių daug kas bruko savo mintis, patarimus. Buvo ir tokių, kurie mane lankė, siekdami pamokyti, kaip man gyventi, nes juk supranta ir žino, kas man geriausia. Jūs rimtai? Deja, artimąjį praradusiam žmogui reikia visai ko kito. Su kai kuo teko atsisveikinti, nes nebuvo nei noro, nei laiko teisintis, aiškintis, kodėl nedarau To, o darau Tą. Kai netenki artimojo, reikia bent vieno žmogaus, kuris tavęs neteistų, priimtų tavo isterijas, ištvertų tavo pyktį ant viso pasaulio, pabūtų šalia, kai kalbi nesąmones. Žmogaus, kuris paruoštų tau arbatos ir paklaustų, ką dar galėtų šiandien dėl tavęs padaryti, kad palengvintų tavo kančią. Ačiū likimui, kad tokių žmonių vis dėlto mano gyvenime yra. Artimų žmonių, kurie išklausydavo mano svarstymus, spėliones, juk praradus artimąjį keičiasi visas tavo gyvenimas. Prabundi vieną rytą, o tavo gyvenimas per naktį apsivertęs aukštyn kojomis. Per sekundę sužinai, kad likai viena šiame gyvenime su dviem mažais vaikais glėbyje. Skaudžiausia, kad mūsų niekas neįspėja iš anksto, neparuošia ir nepamoko, kaip netekties akistatoje gyventi toliau. IŠŠŪKIS! BAUSMĖ? IŠBANDYMAS?
BUMBT...
Svajonės sudužo, planų nebėra, kaip ir minčių, ką toliau veik siu. Kaip keltis, atsibusti rytais, prabusti iš košmaro? Tai buvo mano gyvenimo tragedija, drama, dar vienas stiprus ir skaudus man siųstas išbandymas.
Turėjau du pasirinkimus: sugniužti ir pasiduoti arba nusišluos tyti ašaras ir stotis, kilti kartu su vaikais ir tiesti rankas į gyvenimą, kuris tuo metu man atrodė lyg didžiausias priešas, atėmęs iš manęs artimąjį. Turėjau tikėti, kad išbrisiu - atsikratysiu kančios, liūdesio, ilgesio, kaltės jausmo.
Gyvename tikėdami, kad turime begalę laiko - visą amžinybę. Daugelį dalykų paliekame rytojui, kitai savaitei, kitam mėnesiui, kitoms atostogoms. Mes su vyru daug ko nespėjome, kartu labai daug ką nuveikėme, daug ko dar nepamatėme, kartu - tiek visko atradome...
Kiekviena netektis skaudi ir kiekvienas gedime savaip. Nei vienas iš mūsų negalime pasakyti kitam kaip jaustis netekus artimo žmogaus. Apie autorės emocinę būklę kalbėti neturiu teisės. Galiu tik pareikšti nuomonę apie knygą, minties išplėtojimą, struktūrą. Trumpai tariant: blogai. Tekstas rašinėlio lygio, korektūra būtina, knyga (?) net nelabai skaitoma.
Labai jautru... paliete giliai. Rekomenduoju sia knyga paskaityti visiems.
Esu dėkinga autorei už galimybę perskaityti šitą knygą, už jos pasidalintus stiprius išgyvenimus, kurie ir mane privertė susimąstyti iki asaru, skaičiau, verkiau ir negalėjau sustoti, neišėjo iš vieno karto perskaityti, reikėjo pertraukų, daug emocijų, daug gilių pamąstymų ir atverta autorės širdis, linkiu jai viso ko geriausio.
Atrodo gerkleje uzstrigo kamuolys..
As, viena is tu Indres dvieju Kristinu - pussesere. Labai didziuojuosi, kad Indre isdriso sukelti visa kancia i sia knyga ir pasidalinti su skaitytojais savo chaotiskais isgyvenimais, pykciu, padrikais sakiniais, pakilimais ir kritimais, jautrumu.. tai realus gyvenimo atspindys.. Man buvo labai labai sunku versti puslapius, emociju tiek daug, nes Indre pazistu nuo gimimo..
Rasymas tapo Indres pasaukimas.. ‘lakstingala negali neciulbet’.. Myliu ir linkiu pacios didziausios sekmes!
Knyga sujaudino ir sukrėtė. Ačiū autorei už nuoširdžią, jautrią, istoriją . Užtai, kad leido prisiliest ir pabandyt suprast ką jaučia, netektį išgyvenantis žmogus....
Ačiū, kad su mumis daliniesi,Indre. ❤️
Dienorastis. Jausmai. Mintys. Skausmas. Isgyvenimai. Viskas tikra ir labai jautru. Knyga labai patiko, lauksiu sekancio kurinio.
Jautri ir pamokanti knyga, kad gyenima ir svarbius zmones brangink kiekviena minute. Aciu, kad pasidalinai su mumis ❤️
Pagaliau perskaitčiau knyga tikrai kekvienas sakinys buvo ašaromis nuredujusi džauguosi Indre kad tu tokia stipri ir savo skausma sudejai y knyga !!!!!sekmes tau ir tavo šeimai !!!
Noriu apkabinti Indrę.. Tylomis.. Tiesiog.. Ir pabūti jos tyloje ir jos ramybėje, kurią ji kuriasi ir yra susikūrusi.. Knyga, kuri daug jausmų iškėlė man i "viršų".. Kai norisi verkti.. Ašaros yra gerai, ašaros gydo sielos žaizdas.. Nuostabi meilė ir tikri jausmai.. ♥️ Apkabinu.
labai aiskiai pajauciau autore .
stipri savo emocija knyga, patiko kad išreikšti jausmai labai atvirai, nors labai liudna ir sunku,nesuvaidinta ir neuzgrazinta
Labai idomi, pilna emociju knyga.
Labai jautru,isgyvenimai tikrai tikri ir nesuvaidinti!
Nuo pirmo puslapio užkabino... Aprašyta suprantamai, paprastai, bet tai ką išgyveno ir išgyvena Indrė, jos vaikai nėra paprasta, lengva. Ateis, Indre, ta ramybė, tikėk. Ir taip kaip ėjai į priekį iki šiol, eik ir toliau... Privertei susimąstyti, kad iš tikrųjų esam tokie nekantrus, ne įžvalgus savo kasdienybėje. Sveikinu, šaunuolė!
Labai jautri.tikri faktai.dienorascio tipo.parodytas kilimo kelias praradus artimaji.kai kur labai sunkus momentai.kritimas atgal.realybe
man buvo sunku skaityti šia knyga.bet tuo paciu ir suprasti autore norėjosi. pavyko pagauti emocija ir isijausti. atrasti smulkmenas ir suprasti.
Bus sunku..nelengva knyga..skaudi.
Pati esu dabar gedule, bet nerekomenduociau skaityti tokiu metu, per sunku, galiu pasakyto net sunkiau paliko paskaicius.....
Labai sunkus gedulo kelias.verta paskaityt.maciau visko ir pykcio ir stengimosi rinkti save is naujo.o kaipgi kitaip .jug nebuna linksmo gedulo kelio.
Akcentuota vienatve- ir tai man labai suprantama taip pat.
Rekomenduoju
Labai tikra,nepadailinta,neisgalvota.Tikro zmogaus tikri jausmai.Labai jautru,labai skaudu ,skaitant akmuo gule ant krutines,kol virto upeliais beganciomis asaromis.Aciu autorei,kad pasidalino savo istorija
Patiko
Man patiko kad viskas nepagrazinta. Emocionalu.ir stipru.neapsimetinejant.ir nevaidinant.
Sunki, emocionali knyga.gedulo kelias ir saves rinkimas is naujo.parodyta realybe...patiko.daug tikru faktu ir minciu.
Is kur tas pyktis?
Nepatiko.
Labai jautri ir emocionali knyga, leidžianti pajusti autorės asmeninius išgyvenimus po netekties. Kiekvienas rastų ko pasimokyti: kaip svarbu džiaugtis kasdienėmis smulkmenomis, nes bet kada likimas gali tai atimti;
kaip kalbėti, elgtis, būti šalia netektį patyrusio žmogaus. Nors skaitant vietomis buvo ir ašaros, ir gumulas gerklėj knygoje radau daug tinkamų patarimų sau pačiai. Ačiū!
Per daug pykcio sioje knygoje. Per didelis susiteiksminimas, visur "AS". O kur vaikai, seima, gimines ??? Vaikams dar sunkiau nei paciai autorei... As pati 18metu palaidojau mamyte, pries kelis menesius teti, o man dar toli iki 40 metu net. Skaudu... net labai del to, bet aplinkiniai del to nekalti. Nelaime mane kail tik suartino su visais aplinkianiais, nes supratai kiap lengvai galiu ju netekti. Ar tikrai verta buvo atstumti artimus del tas tiesos kuria jie pasake??? Nauji draugai labiau gerbiami ir buvo pakeisti senais vien del to, kad tylejo??? Kaip sako geriau skaudi tiesa, nei saldus melas. Kaip pati autore minejo, net neaisku ar bus drauges su Vilma...
Gera gyventi kai viskas gerai... Bet taip būna ne visada. Kaip išgyventi, kai net labai bloga? Indė dalinasi savo gyvenimo istorija ir nepagražintomis emocijomis. Ačiū, Indrut, kad leidai pažvelgti į tai, kas dėjosi tavo širdyje...
Tobula, viskas aprašyta, ką patyriau po netekties, tie patys jausmai ir išgyvenimai, labai padėjo susivokti, susidėlioti mintis, ką daryti toliau.. Ačiū..
Tai knygą, kurią tik paėmus į rankas žinojau, kad bus sunku, jautru skaityti. Taip ir buvo, vietomis nebemačiau , ką skaitau per ašaras, nes tai nesuvaidinta, tikri išgyvenimai, skausmas. Palietė iki širdies gelmių, tuo pačiu ir daug ko pamokė. Prisipažinsiu, knygas skaitau retai. Kad perskaityčiau knygą, turi įvykti kažkokia nepaaiškinama trauka, skaityti būtent tą knygą. Tada vienu prisėdimu, vienu atodūsiu ''suryju'' ją. Taip nutiko ir su šita knyga. Akimirksniu tapau autorės gerbėja. Labai lauksiu ir būtinai skaitysiu sekančias knygas. Ačiū už pasidalijimą jausmais, emocijomis, išgyvenimais.
Visiems isgyvenantiems netekti ir gedula labai rekomenduoju perskaityt sia knyga.Atpazinsite daug jums jau sutiktu jausmu ir tai pades suprast,kad jus ne vieni.
Pati knyga paremta tikrais jausmais ir faktais.Saunuole autore nepaluzusi ir radusi jegu del saves ir vaiku pradeti viska is naujo ❤️
Tokie zmones yra ikvepejai visiems,atsidurusiems panasiam kely.
Sekmes
Knyga pilna tikrų, nesuvaidintų jausmų, minčių. Šaunuolė esi!
Aciu, tai tikra istorija apie tai ,ka zmogus jaucia ,kai mirtis pasiima mylimus zmones.
Knyga stipri emocine prasme. Daugeliu aspektu, kuriu visu net neisvardinsi; savijautos, jausmu, vaiku ir tevu, draugu ir artimuju. Priverte tiek daug visko apmastyti. Parodo kaip greitai galim netekti to, kas atrodo kasdienybe, savaime suprantama, kaip galima iskaudinti, net vedant geriausiu ketinimu ir bandant paguosti, kaip uzsidarant savam skausme ne visada matome kaip jauciasi kiti, mums artimi zmones. Sutinku kad knyga padeda suprasti kita, kuris isgyvena netekties skausma, bet ne vien tai. Tiesiog parodo kad reikia branginti artimuosius, kol jie salia, nes tik viena akimirka, viena diena, vakaras, minute, gali pakeisti viska ir nieko nebesugrazinsi.
Jautri, emocionali knyga, kai uzgniauzia sirdi ir gerkle.... Aciu! Verta paskaityti isgyvenantiems netekti arba esantiems salia netekti isgyvenanciu zmoniu...
Be galo jautri, skaudi istorija. Kuria autore dalinasi su mumis. Ačiū kad dalinates savo mintimis, ir skausmu. Sukrete iki sielos gelmiu
Labai nuoširdų. Daug tikrų, nesuvaidintu emocijų.
Aciu,kad leido autore suprasti ka tikrai isgyvena ir jaucia zmogus.
Labai jautru.
Tikra nepgražinta istorija, kaip ne(įmanoma) susitaikyti su artimojo netektimi. Kitąkart net nepagalvojam, ar net nežinom, ką pasakyti tokioje situacijoje gedinčiam žmogui. Taigi šioje knygoje, ko nedaryti ir ko nesakyti tikrai paaiškėja. Labai sujaudino.
Labai jautriai aprašytas I ir A gyvenimas. Prie kurio ir aš esu truputėlį prisilietusi.
Jaudinanti
Jaudinanti knyga, skaitai ir sunku valdyti kylančias emocijas. Nuoširdus Ačiū, autorei Indrei,už pasidalinta išgyvenimą, skausmą, sielvartą ir drąsa. Nesustok.
Parašykite atsiliepimą apie "Kai likimas pavogė mano vyrą "
Tik registruoti vartotojai gali rašyti apžvalgas. Kviečiame, prisijungti arba užsiregistruoti
Žanras: Lietuvių tikros istorijos
Online knygynas Patogupirkti.lt siūlo skaitytojams įsigyti internetu knygą "Kai likimas pavogė mano vyrą ", Indrė Simanavičienė. Pasižvalgyti po platų knygyno asortimentą verta, nes pas mus visada rasite itin geras knygų kainas, išpardavimus, akcijas ir leidinius, kurie įprastai kainuoja pigiau nei fiziniuose knygynuose.
Apsispręsti, ar Indrė Simanavičienė su knyga "Kai likimas pavogė mano vyrą " jus sudomino, padės mūsų parengtas išsamus kūrinio aprašymas, kuriame pateikiame santrauką apie autoriaus kūrybą, trumpai užsimename apie siužetą (nebijokit, turinio neišduodame!), žanrą ar nagrinėjamas temas.
Dar daugiau – mūsų online pirkėjai noriai palieka atsiliepimus apie perskaitytas knygas. Todėl iš karto sužinosite ar knyga "Kai likimas pavogė mano vyrą " patiko skaitytojams bei kaip knygų mylėtojai įvertino kitus kūrinius, kuriuos parašė Indrė Simanavičienė. Nepamirškite atsiliepimo apie knygą "Kai likimas pavogė mano vyrą " palikti ir jūs.
