Vienas populiariausių šiuolaikinės Lietuvos kultūros žmonių - Juozas Erlickas (g. 1953 m.) – humoristas poetas, prozininkas, dramaturgas, naudojantis juoko pro ašaras stilistiką ir aštriai kritikuojantis posovietinės tikrovės deformacijas.
Juozas Erlickas gimė Stalino mirties dieną, 1953 m. kovo 3 d. Studijavo lituanistiką Vilniaus universitete, dirbo Gamtos apsaugos komiteto inspektoriumi, Jaunimo teatro scenos darbininku, laikraščių redakcijose.
Sąjūdžio metais J. Erlickas tapo aštriausiu sovietinės mąstysenos ir elgsenos stereotipų kritiku, o jo pavardė virto absurdiško komizmo sinonimu. J. Erlicko tekstų tematika – lūžio epocha, sovietinės imperijos griūtis ir nepriklausomos Lietuvos kūrimasis, žmonių pastangos prisitaikyti prie naujos tikrovės, atotrūkis tarp valdžios ir visuomenės gyvenimo.
Autorius paprastai kalba ne savo vardu, o užsidėjus primityvaus žmogelio, grafomano, iškvaišusio viršininko kaukę. Eilėraščiuose jis imituoja sentimentalių romansų ir šlagerinių dainelių jauseną, įsijausdamas į tam tikrą psichologinį tipažą arba parodijuodamas žinomus kūrinius.
Literatūrinę kūrybą papildo pats autorius-personažas: Erlickas atlieka
dainas savo tekstais, filmuojasi TV laidose, dainavo roko operoje.
Vilniuje atidaryta kavinė, pavadinta jo vardu
Pas Erlicką.
1997 m
Nacionalinės premijos laureatas.
