Charles Dickens

Net ir būdamas garsus Dikensas negalėjo išsivaduoti iš praeities vaiduoklių.


Vėliau Dikensų šeima persikėlė į Londoną ir penkioliktais savo gyvenimo metais Čarlzas pradėjo klerko karjerą teisininko kontoroje, vėliau dirbo parlamento Bendruomenių rūmuose stenografininku, dar vėliau – laikraščio reporteriu. Šis darbas suteikė galimybę pamatyti mokyklų, darbo namų, prieglaudų, teismų, kalėjimų pasaulį ir tai, kaip "daroma politika". 

1836 m. pasirodė Dikendo „Bozo apybraižos“, tačiau tikroji sėkmė laukė jo komiško absurdo knygos „Pomirtiniai Pikviko klubo užrašai“ (1836-1837). Po poros metų pasirodė dar du visuomenės ydas kritikuojantys romanai "Oliverio Tvisto nuotykiai" ir "The Life and Adventures of Nicholas Nickleby".

1940 m. pasirodė knyga "Kalėdų giesmė". Tuo pat metu Dikensas buvo paskirtas vyriausiuoju laikraščio "Daily News" redaktoriumi.

Dikensas turėjo įgimtą aktoriaus dovaną ir nuo 1858 m. pradėjo scenose skaityti savo paties kūrinius. Šie vieši skaitymai, vieno aktoriaus spektakliai, buvo profesionalūs ir labai populiarūs. Netrukus Dikensas vėl buvo pakviestas į Ameriką kaip garsiausias Europos rašytojas ir skaitovas-aktorius. Visuomenė visur jį sutikdavo susižavėjimo šūksniais. Dikensas daug keliavo ir po Europą – Prancūziją, Šveicariją, Italiją, įdomiai aprašė kelionių įspūdžius.


Tačiau nei literatūrinė šlovė, nei darbas laikraštyje "Daily News", nei leidžiantys prabangiai gyventi dideli honorarai nesuteikė rašytojui ramybės ir laimės. Nervinga ir imli jo asmenybė negalėjo mėgautis šeimos ramybe.

Su žmona Catherine Hogarth jis pragyveno visą savo gyvenimą, turėjo dešimt vaikų, tačiau dėl nuolatinių kivirčų ir bendravimo su aktore Elena Ternan laimingas su žmona nebuvo ir 1858 metais išsiskyrė. Vėliau susitikinėjo su aktore Elena Teren.

Paskutiniais gyvenimo metais rašytojas pradėjo abejoti ir dėl savo pašaukimo. Rašytojas troško permainų, norėjo matyti besikeičiančią visuomenę, socialinės neteisybės panaikinimą - visa tai, apie ką rašė savo knygose. Tačiau viskas keitėsi labai lėtai ir rašytojas kentėjo dėl savo nesugebėjimo kažkaip paveikti situaciją. Savo abejones dėl šalies ateities aprašė romane "Didieji lūkesčiai".


Kamuojamas vidinių prieštaravimų 1870 m. birželio 9 d. rašytojas mirė nuo insulto.

Palaidotas Vestminsterio abatijoje, Poetų kalnelyje.