Džekas Londonas (Jack London, tikrasis vardas - John Griffith Chaney, 1876 m. sausio 12 d. San Franciske, Kalifornijoje - 1916 m. lapkričio 22 d. Glen Ellen, Kalifornijoje) - amerikiečių rašytojas, geriausiai žinomas kaip nuotykių romanų ir apsakymų autorius.
Džekas Londonas gimė 1876 m. sausio 12 d.
San Franciske.
Rašytojo motina Flora Wellman buvo muzikos mokytoja ir
nepaprastai domėjosi spiritizmu. Ji pastojo nuo astrologo Williamo Chaney,
su kuriuo katu gyveno. Sužinojęs apie nėštumą, Williamas
pradėjo reikalauti, kad ji nutrauktų nėštumą, tačiau ji
kategoriškai atsisakė ir iš nevilties bandė
nusišauti, bet tik nesmarkiai susižeidė. Po kūdikio gimimo Flora
paliko kūdikį savo buvusiai vergei Virginijai Prentiss, kuri visą
gyvenimą liko Džekui labai svarbiu asmeniu. 1876 metų pabaigoje Flora
ištekėjo už JAV pilietinio karo neįgalus veterano Džono Londono
ir kūdikį iš auklės pasiėmė. Džekas Londonas gavo nauja
pavardę.
Džekas mokėsi mokykloje, tačiau dėl sunkios
šeimos finansinės padėties anksti pradėjo dirbti. Tam turėjo
įtakos ir tuometinė tvarka JAV, kuomet dirbdavo ne tik paaugliai, bet ir
vaikai. Dar besimokydamas mokykloje jis pardavinėjo laikraščius, o
būdamas keturiolikos pradėjo dirbti konservų gamykloje. Tačiau darbas
buvo labai sunkus, todėl jį metė ir 1893 m. įsidarbino laive, kuris
plaukė medžioti ruonių prie Japonijos krantų. Daugelį šio
laikotarpio prisiminimų Džekas vėliau aprašė savo romanuose ir
apsakymuose.
Vėliau dirbo lygintoju skalbykloje, kūriku.
1893 m. pradžioje pasirodė pirmas Džeko Londono apsakymas
„Taifūnas prie Japonijos“, kuris jam pelnė vieno iš
San Francisko laikraščių prizą.
1894 m. dalyvavo
bedarbių žygyje į Vašingtoną, todėl vėliau mėnesį praleido
kalėjime už valkatavimą.
1895 m. įstojo į JAV Socialistinę
darbininkų partiją, iš kurios išstojo 1914 m.
Išstojimo priežastį nurodė pareiškime - prarastas
tikėjimas partijos „kovine dvasia“.
Savarankiškai
pasiruošęs ir sėkmingai išlaikęs stojamuosius egzaminus
įstojo į Kalifornijos universitetą, tačiau po trečio semestro dėl
lėšų stokos buvo priverstas jį palikti.
1897 metų pavasarį Džekas Londonas pasidavė „aukso karštligei“ ir išvyko į Aliaską, kur patyrė visą žiemos šiaurėje žavesį. Vietoj aukso likimas dovanojo Džekui Londonui susitikimus su būsimais jo knygų herojais. Nuo 23 metų Džekas Londonas rimtai užsiima literatūra - pirmieji šiauriniai apsakymai pasirodė 1899 m. o 1900 pasirodė pirmoji knyga „Vilko sūnus“. Rašytojas dirbdavo po 15-17 valandų per dieną.
1902 m. rašytojas lankėsi Londone, be to 1904-1905 metais dirbo
karo korespondentu Rusijos-Japonijos kare.
1907 m. rašytojas
leidžiasi į kelionę aplink pasaulį. Tuo metu dėl savo populiarumo jis
jau buvo turtingas žmogus. Vėliau pradėjęs smarkiai piktnaudžiauti
alkoholiu, patyrė kūrybinę krizę.
Džekas Londonas mirė
1916 m. lapkričio 22 d. Glen Ellen mieste Kalifornijoje. Paskutiniais
metais jis sirgo inkstų liga (uremija) ir buvo gydomas morfinu, kuriuo
apsinuodijęs ir mirė (daugelis mano, kad tokiu būdu jis nusižudė).
Džekas Londonas parašė penkiasdešimt knygų,
romanų ir trumpų apsakymų, daug straipsnių ir politinių apybraižų.
Žinomiausi jo kūriniai: romanai „Martinas
Idenas“, „Rytas aušra“, „Geležinis
kulnas“, „Jūrų
vilkas“, apysakos „Baltoji
iltis“, „Smokas
Belju“, „Protėvių
šauksmas“, „Rausvasis
maras“.