George Orwell (Džordžas Orvelas)

Tėvas Ričmondas Bleras dirbo britų administracijos Opiumo departamente, kuris kontroliavo opiumo gamybą ir saugojimą iki eksportuojant į Kiniją. Motina Ida vienerių metų sūnų atvežė į Angliją. Penkerių jis pradėjo mokslus anglikonų mokykloje, po dvejų metų buvo perkeltas į vieną prestižiškiausių to meto Šv. Kipro mokyklą. Vėliau mokėsi Velingtono bei Itono koledžuose. Itone jo dėstytojas buvo Aldous Huxley.
1921 m., pabaigęs studijas Itone, įstojo į Indijos imperinę policiją Birmoje (dab. Mianmaras). 1928 m., savo apybraižose atvirai išreiškęs neapykantą imperializmui, atsistatydino ir grįžo į Angliją. Keletą metų Orvelas gyveno Prancūzijoje ir Anglijoje. Vertėsi sunkiai, kartais neturėdavo kur nakvoti. Dirbo pardavėju skaitytų knygų knygyne, slaugė neįgalų berniuką. Vėliau susirado mokytojo darbą, kurį po kiek laiko teko mesti dėl pablogėjusios sveikatos. Slapyvardžiu Džordžas Orvelas pirmą kartą pasirašė 1933 m., išleidęs „New Adelphi“. Tokį slapyvardį pasirinko laikydamasis angliškos tradicijos ir išreikšdamas meilę gamtai – Džordžas yra Angliją globojantis šventasis, o Orvelo upė – viena mėgiamiausių rašytojo vietų Anglijoje.
Prasidėjus Ispanijos pilietiniam karui, Orvelas įstojo savanoriu į Respublikonų gretas ir kovojo prieš sukilusius F. Franko nacionalistus. 1937 m. gegužės 20 d. buvo sužeistas į kaklą; šią patirtį vėliau aprašė apybraižoje „Sužalotas fašistų snaiperio“. 1937 m. birželį, vengdamas galimo arešto, su žmona išvyko iš Ispanijos.
1940 m. Orvelas buvo pripažintas netinkamu karinei tarnybai. Jis dar kurį laiką rašė apie mūšio strategiją ir taktiką, apkasų įtvirtinimus ir kt. Straipsniai buvo skirti žurnalui "Partizan Review".
1941 m. pradėjo dirbti vedėju BBC radijuje, kur vedė antifašistines laidas.
Nuo 1945 m. Orvelas dirbo „The Observer“ savaitraščio karo korespondentu, vėliau rašė straipsnius laikraščiui „Manchester Evening News“.
1936 m. Orvelas susituokė su Eileen O’Shaughnessy, pora įsivaikino sūnų. Pirmoji rašytojo žmona netikėtai mirė 1945 m. operacijos metu nuo širdies priepuolio. 1948 m. rašytojui buvo diagnozuota tuberkuliozė. Paskutinius trejus metus Orvelas daugiausia laiko praleisdavo ligoninėse. 1949 m. gulėdamas ligoninėje susituokė su Sonia Brownell. Po kelių mėnesių, būdamas keturiasdešimt šešerių metų, nuo paūmėjusios ligos rašytojas mirė.
Džordžas Orvelas kalbėjo aštuoniomis kalbomis: graikų, lotynų, Birmos, hindi, viena iš Tibeto-Burman toninių kalbų, prancūzų, ispanų ir katalonų.
Rašytojas labai mėgo arbatą ir net parašė esė "A Nice Cup of Tea". Orvelas gėrė tik stiprią indišką arbatą - į virdulį dėdavo 12 šaukštelių arbatžolių. Kaip tikras britas Orvelas laikėsi arbatos gėrimo ceremonijos - gražiai padengtas stalas, stilingi indai, subtiliai išdėliotos spurgos, riestainiai ir pyragėliai. Ypač mėgo uogienę.
Orvelas labai vertino gražius daiktus. Vieną jo knygų lentyną užėmė karalienės Elžbietos jubiliejams įamžinti skirti puodukai. Ant vienos sienos kabėjo kardas iš Birmos, kitas puošė atvirukai bei laikraščių iškarpos. Kartais Orvelas meistraudavo baldus, nors ir nelabai vykusiai: jo kambaryje stovėjo siaubingai nepatogi kėdė, kuria jis labai didžiavosi.