George Orwell (tikr. vardas Erikas Artūras Bleras | angl. Eric Arthur Blair, 1903 m. birželio 25 d. Motiharije, Bengalijoje – 1950 m. sausio 21 d., Londonas, Jungtinė Karalystė) – anglų rašytojas ir žurnalistas.
Erikas Bleras gimė 1903 m. Indijos britų kolonijoje Motihari.
Tėvas Ričmondas Bleras dirbo britų administracijos Opiumo departamente,
kuris kontroliavo opiumo gamybą ir saugojimą iki eksportuojant į
Kiniją. Motina Ida vienerių metų sūnų atvežė į Angliją. Penkerių
jis pradėjo mokslus anglikonų mokykloje, po dvejų metų buvo perkeltas
į vieną prestižiškiausių to meto Šv. Kipro mokyklą.
Vėliau mokėsi Velingtono bei Itono koledžuose. Itone jo dėstytojas buvo
Aldous Huxley.
1921 m., pabaigęs studijas Itone, įstojo į Indijos
imperinę policiją Birmoje (dab. Mianmaras). 1928 m., savo apybraižose
atvirai išreiškęs neapykantą imperializmui, atsistatydino
ir grįžo į Angliją. Keletą metų Orvelas gyveno Prancūzijoje ir
Anglijoje. Vertėsi sunkiai, kartais neturėdavo kur nakvoti. Dirbo
pardavėju skaitytų knygų knygyne, slaugė neįgalų berniuką. Vėliau
susirado mokytojo darbą, kurį po kiek laiko teko mesti dėl
pablogėjusios sveikatos. Slapyvardžiu Džordžas Orvelas pirmą kartą
pasirašė 1933 m., išleidęs „New Adelphi“. Tokį
slapyvardį pasirinko laikydamasis angliškos tradicijos ir
išreikšdamas meilę gamtai – Džordžas yra Angliją
globojantis šventasis, o Orvelo upė – viena mėgiamiausių
rašytojo vietų Anglijoje.
Prasidėjus Ispanijos pilietiniam
karui, Orvelas įstojo savanoriu į Respublikonų gretas ir kovojo
prieš sukilusius F. Franko nacionalistus. 1937 m. gegužės 20 d.
buvo sužeistas į kaklą; šią patirtį vėliau aprašė
apybraižoje „Sužalotas fašistų snaiperio“. 1937 m.
birželį, vengdamas galimo arešto, su žmona išvyko
iš Ispanijos.
1940 m. Orvelas buvo pripažintas netinkamu
karinei tarnybai. Jis dar kurį laiką rašė apie mūšio
strategiją ir taktiką, apkasų įtvirtinimus ir kt. Straipsniai buvo
skirti žurnalui "Partizan Review".
1941 m. pradėjo dirbti vedėju
BBC radijuje, kur vedė antifašistines laidas.
Nuo 1945 m.
Orvelas dirbo „The Observer“ savaitraščio karo
korespondentu, vėliau rašė straipsnius laikraščiui
„Manchester Evening News“.
1936 m. Orvelas susituokė su
Eileen O’Shaughnessy, pora įsivaikino sūnų. Pirmoji
rašytojo žmona netikėtai mirė 1945 m. operacijos metu nuo
širdies priepuolio. 1948 m. rašytojui buvo diagnozuota
tuberkuliozė. Paskutinius trejus metus Orvelas daugiausia laiko
praleisdavo ligoninėse. 1949 m. gulėdamas ligoninėje susituokė su Sonia
Brownell. Po kelių mėnesių, būdamas keturiasdešimt
šešerių metų, nuo paūmėjusios ligos rašytojas
mirė.
Džordžas Orvelas kalbėjo aštuoniomis kalbomis:
graikų, lotynų, Birmos, hindi, viena iš Tibeto-Burman toninių
kalbų, prancūzų, ispanų ir katalonų.
Rašytojas labai
mėgo arbatą ir net parašė esė "A Nice Cup of Tea". Orvelas
gėrė tik stiprią indišką arbatą - į virdulį dėdavo 12
šaukštelių arbatžolių. Kaip tikras britas Orvelas laikėsi
arbatos gėrimo ceremonijos - gražiai padengtas stalas, stilingi indai,
subtiliai išdėliotos spurgos, riestainiai ir pyragėliai. Ypač
mėgo uogienę.
Orvelas labai vertino gražius daiktus. Vieną jo
knygų lentyną užėmė karalienės Elžbietos jubiliejams įamžinti
skirti puodukai. Ant vienos sienos kabėjo kardas iš Birmos, kitas
puošė atvirukai bei laikraščių iškarpos. Kartais
Orvelas meistraudavo baldus, nors ir nelabai vykusiai: jo kambaryje
stovėjo siaubingai nepatogi kėdė, kuria jis labai didžiavosi.